Šiomis dienomis vyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms skirti renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir miesteliuose.
Alytuje
Gedulo ir vilties dienos vakarą Alytuje valdžios atstovai, TS-LKD Alytaus miesto ir rajono skyrių nariai, atkurto Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Dainavos apygardos partizanai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus filialo nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Alytaus filialo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus atstovai, Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliai, Alytaus miesto gyventojai ir svečiai rinkosi prie lietuvių tautos kančių įamžinimo memorialo „Nurimęs varpas“.
Skulptoriaus Stasio Žirgulio ir architekto Leono Adomkaus sukurtas memorialas į vieną vietą sutelkė prieš tai Alytuje išsklaidytus tautos kovų už Laisvę atminimo simbolius. „Nurimęs varpas“ skirtas 1941 m. birželio 22–28 dienų Lietuvos sukilėliams, pokario Dainavos apygardos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams pagerbti.
„Per aukas ir pasišventimą amžius budėję laisvę laimėjom“ – skelbia varpo išorinėje pusėje iškalti žodžiai. „Skambėki per amžius vaikams Lietuvos – tas laisvės nevertas, kas negina jos“ – parašyta ant varpo viduje esančios granito plokštės, simbolizuojančios tautos pagrindą.
Minėjimo metu kalbėjusi parlamentarė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė: „Mus visus gyvenimas įpareigojo pasakyti žodžius tų, kurių palaikai liko išbarstyti po plačiąją buvusios sovietų imperijos žemę, tų, kurie buvo niekinami miestelių aikštėse, užkasti žvyrduobėse, sumesti į pelkes, šulinius, kurie buvo traiškomi Sausio 13-ąją mūsų sostinės gatvėse. Privalome nepamiršti, privalome priminti visiems savo tikruosius didvyrius: mūsų partizanus, Sausio 13-osios, Medininkų, Krakūnų aukas, puoselėti alytiškio laisvės šauklio Romo Kalantos, prie Parlamento žuvusio alytiškio kario savanorio Artūro Sakalausko atminimą.“
Seimo narė pabrėžė, jog skausmas dėl naikintos tautos niekada neišnyks, bet būtina nepaliaujamai dirbti, kad nugalėtų istorinis teisingumas, dirbti, kad jaunimas pažintų mūsų tautos istoriją, ją priimtų, mylėtų savo artimą ir tėvynę. Pasak parlamentarės, tik turėdami stiprią viltį ir įdėję daug darbo, pasiaukojimo sugebėjome iškovoti Lietuvos laisvę, todėl tik turėdami tokią pačią stiprią viltį ir kartu dirbdami galime ją išsaugoti.
Seimo narė kartu su renginio dalyviais prie tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ padėjo gėlių.
Pasibaigus renginiui, visi rinkosi Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos laisvės kankinius.
Po šv. Mišių Seimo narė bendravo su TS-LKD Alytaus miesto skyriaus nariais.
Rumšiškėse
Gražią tradiciją susirinkti Lietuvos liaudies buities muziejuje prie tremtinių žeminukės-jurtos Rumšiškėse puoselėja Laptevu jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“. Kasmet čia atvyksta brolijos nariai, jų artimieji, valdžios, žiniasklaidos atstovai. Šiais metais čia buvo minima Gedulo ir Vilties diena, 1942 m. trėmimų iš Altajaus krašto į Arktį 70-osios metinės.
„Lapteviečiai“ įsikūrė 1992 m. Ši visuomeninė organizacija jungia 1941 m. iš Lietuvos ištremtus ir Jakutijoje atsidūrusius žmones. Kasmet jos narių gretos retėja, šiuo metu brolijai priklauso apie 250 buvusių tremtinių. Brolijai nuo jos įkūrimo vadovauja pirmininkas Jonas Markauskas, tarybą sudaro Vidas Gibavičius, Rytė Merkytė, Jonas Puodžius. Brolija rengia atmintinų datų minėjimus, kaupia ir platina informaciją apie tremtį, jos aukas. Brolijos tarybos narys Jonas Puodžius nuo 2010 m. yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas.
Renginį Rumšiškėse psalmės žodžiais pradėjo ir bendrai maldai pakvietė kunigas Stasys Kazėnas SJ, tylos minute buvo pagerbtas tremtyse žuvusių aukų atminimas.
Atminimo valandą vedė ir tremtinių eilėraščius skaitė aktorius Petras Venclovas. Muzikinę programą atliko vaikų ansamblis „Kregždutės“ iš Kauno.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, žmonės neskubėjo skirstytis, šiltai bendravo, dalinosi savo prisiminimais ir mintimis, lankė Rumšiškių liaudies muziejaus ekspozicijas, skirtas 1941 m. birželio trėmimams.
Merkinėje
Sekmadienį gražus tradicinis renginys, skirtas Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams pagerbti bei Gedulo ir vilties dienos minėjimas vyko Merkinėje. Renginyje dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos narės A. Ramanauskaitė-Skokauskienė ir Danutė Bekintienė, Ministro pirmininko patarėjas, TS-LKD kandidatas į Seimo narius Varėnos rajono vienmandatėje apygardoje Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajono savivaldybės atstovai, TS-LKD Varėnos rajono skyriaus pirmininkas Juozas Šilanskas, skyriaus nariai, Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius, rinktinės šauliai, buvę partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, jų artimieji, mūsų tautos istorijai neabejingi žmonės.
Renginys pradėtas šv. Mišiomis, kurias Merkinės švč. Mergelės Marijos ėmimo Dangun bažnyčioje aukojo Merkinės dekanato dekanas, teologijos mokslų daktaras, kunigas Robertas Rumšas.
Po šv. Mišių iškilminga dalyvių eisena nužygiavo į Merkinės kryžių kalnelį. Ši vieta tapo amžinojo poilsio žeme per 700 nukankintų ir nužudytų Lietuvos laisvės kovotojų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kalnelyje pašventint beveik 200 kryžių, pastatyta koplytėlė. Šiais metais buvo atnaujinta kelios dešimtys medinių kryžių, išpjauti ir apgenėti medžiai, krūmokšniai, sutvarkyta teritorija.
Renginyje kalbėjusi parlamentarė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė pabrėžė, kad 1941-ųjų metų birželio dienomis į gyvulinius vagonus buvo grūdami ir tremiami į stingdančio šalčio kraštą niekuo neprasikaltę vyrai, moterys, vaikai, net kūdikiai. Seimo narė sakė: „Daugelio žmonių gyvybės dėl siaubingų sąlygų užgeso dar kelyje. Nebuvo leista jų palaidoti, kūnai buvo tiesiog metami iš vagonų, kurie vis tolo ir tolo nuo Lietuvos, palikdami išvežamųjų akyse ir širdyse didžiulį skausmą ir klausimus „Už ką?“, „Kodėl?“. Tada tikriausiai daugelis tikėjosi, kad įvyko baisi klaida, kuri tuoj, tuoj bus ištaisyta. Tačiau tai nebuvo klaida – tai buvo gerai apgalvotas ir įgyvendintas šėtoniškas planas, užsukta okupanto pragaro mašina.“
Parlamentarės nuomone, šiandien kiekvienas išgyvenęs okupacinio režimo represijas yra įpareigotas ginti istorinę tiesą, kalbėti apie skaudžius mūsų tautos išgyvenimus ne tik Gedulo ir Vilties dieną, bet visu savo gyvenimu liudyti tiesą ateities kartoms.
Seimo narė D. Bekintienė papasakojo apie jaunimo pilietiškumo iniciatyvas, kurios teikia viltį, kad bėgant laikui, mūsų tautos istorija nebus pamiršta. Parlamentarė padėkojo visiems už įdėtą darbą tvarkant Kryžių kalnelį.
Renginyje grojo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, lietuvių liaudies dainas dainavo Merkinės folkloro ansamblis „Kukalis“ ir Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ nariai.
1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjunga sulaužydama tarptautines sutartis okupavo Lietuvos Respubliką. 1941 metais birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiauriausias ir tolimiausias Rusijos teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis 1941 m. birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių, nuo šeimų atskirti vyrai atsidūrė lageriuose. Tremiami buvo visų Lietuvoje gyvenusių tautybių ir profesijų žmonės. Į Lietuvą po 15 ir daugiau metų grįžo mažiau nei pusė 1941 m. tremtinių.
Nuotraukose:
- Gedulo ir vilties dienos minėjimas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje
- Seimo nariai minėjime prie Genocido aukų muziejaus
- Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos garbės narys prof. Vytautas Landsbergis su Seimo nare, brolijos pirmininke A. Ramanauskaite-Skokauskiene ir brolijos nariais prie paminklo sovietinio režimo aukoms Vilniuje
- Gėlės sovietinių represijų aukoms Alytuje. Iš dešinės: Alytaus rajono meras, TS-LKD Alytaus rajono skyriaus pirmininkas Algirdas Vrubliauskas, Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Alytaus rajono savivaldybės tarybos sekretorius, TS-LKD narys Simas Salickas,
- Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė su TS-LKD Alytaus miesto skyriaus pirmininku Dobilu Kurtinaičiu ir skyriaus nariais prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje
- Seimo narė su Laptevu jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininku J. Markausku (dešinėje) ir kino režisieriumi, filmo „Ledo vaikai“ autoriumi, 2012 m. „Sidabrinės gervės“ laureatu Justinu Lingiu (kairėje)
- Šv. Mišios Merkinės švč. Mergelės Marijos ėmimo Dangun bažnyčioje. Iš kairės stovi: Seimo narės D. Bekintienė ir A. Ramanauskaitė-Skokaukienė, TS-LKD Varėnos r. skyriaus pirmininkas J. Šilanskas
- Merkinės Kryžių kalnelyje. Iš kairės: Seimo narė D. Bekintienė, Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokaukienė, Merkinės dekanato dekanas, teologijos mokslų daktaras, kunigas R. Rumšas, Varėnos r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Svirskienė
