Senjorų bendruomenė

Titulinis Mūsų bendruomenės Senjorų bendruomenė

Į titulinį

Tėvynės Sąjungos senjorų bandruomenė, vienijanti daugiau nei 100 narių, įkurta prieš ketverius metus. TS Senjorų bendruomenė priklauso Europos Liaudies partijos Senjorų sąjungai (EES). EES buvo įkurta 1995 m. lapkričio 7 d. Madride, Europos liaudies partijos kongrese. Šiuo metu Europos senjorų sąjunga jungia daugiau kaip 400 000 narių 21 valstybėje. Europos senjorų sąjunga (ESS) yra Europos liaudies partijos pripažintas susivienijimas.

Europos senjorų sąjungos veiklos šūkis - Ką vyresnio amžiaus žmogus GALI DUOTI VISUOMENEI?, o ne vien - Ką visuomenė gali duoti vyresnio amžiaus žmogui? Ši nuostata senjorams teikia lygių galimybių. Teikia ir bendros veiklos teisę jauniems ir seniems, moterims ir vyrams. Tai ir profesinė, ir visuomeninė, ir politinė veikla. Be diskriminavimo, be griežtų ribų.

TS Senjorų klubo viekla apima kultūrinę, politinę ir socialinę sritis. Bendradarbiauja ne tik su užsienio giminingomis organizacijomis, bet ir su Lietuvos nevyriausybiniu sektoriumi. Pagrindinis tikslas - suvienyti TS senjorus bendrai ir prasmingai veiklai.

Pirmasis pirmininkas - prof. Bronius Kuzmickas. 2006 metais pirmininke tapo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė. 2006 m. pavasarį buvo įkurtas TSSK Kauno skyrius (pirmininkas – Kauno miesto muziejaus direktorius Arimantas Dragnavičius. TSSK Kelmės skyriui vadovauja Antanas Račas. Ir kituose Lietuvos miestuose, miesteliuse, kaimuose steigiami vis nauji TSSK skyriai. TSSK turi atstovų Europos senjorų sąjungos prezidiume. Už TSSK ryšius su užsieniu atsakinga gamtos mokslų daktarė Genė Kurilienė.

• 2008 m. birželio 15 – 18 d. Vilniuje įvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) Senjorų sąjungos ir Europos liaudies partijos Senjorų sąjungos (ESS) III regioninė konferencija ,,Rytų Europos senjorų patirtis atgavus laisvę ir dalyvaujant visuomenės gyvenime“ (I ir II konferencijos vyko Varšuvoje ir Berlyne).

• III ESS regioninę konferenciją rėmė Konrado Adenauerio fondas.

• Konferencijoje dalyvavo ESS prezidentas Bernhard Worms (Vokietija), ESS prezidento pavaduotojas Leif Hallberg (Švedija), ESS Rytų Europos koordinatorius Ulrich Winz (Vokietija), daug Europos senjorų sąjungos narių iš Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kt.

• Konferencijos svečiai: Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo narė Irena Degutienė, Jaunųjų konservatorių lygos narė Radvilė Morkūnaitė.

• Pranešimų autoriai aptarė 2008 m. Vidurio Europos politinę situaciją, Lietuvos senjorų socialines problemas, Jaunųjų konservatorių lygos ir TS – LKD partijos Senjorų sąjungos bendradarbiavimo aspektus.

• III konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją (ji skelbiama toliau).

Europos senjorų sąjungos

REZOLIUCIJA

Mes, Europos piliečių-senjorų sąjungos (ESS) Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos nacionalinių grupių atstovai, susirinkę į regioninę ESS konferenciją Vilniuje,

atstovaudami Europos tautų kartai, pusę amžiaus tiesiogiai kentusiai nacizmo ir komunizmo nusikalimus Europoje,

turėdami omenyje, kad totalitarinio nacių režimo įvykdyti masiniai karo ir genocido nusikaltimai bei kitokie nusikaltimai žmoniškumui, vykdyti taikant rasės, religijos, tautinės ar etninės kilmės kriterijus buvo teisiškai griežtai įvertinti Niurnbergo proceso metu, taip pat įvertinti ir visuotinai pasmerkti vėlesniais tarptautinės bendruomenės aktais,

priimdami dėmesin autoritetingo Vilniaus tarptautinio visuomeninio tribunolo 2000 m. rugsėjo 27 d. sprendime pateiktą įvertinimą, kad komunistinių totalitarinių režimų įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui prilygsta tarptautinės bendruomenės pasmerktiems nacių režimo nusikaltimams, o pagal aukų skaičių juos net viršija sąjungos regioninės konferencijos „Rytai“, vykusios 2008 m. birželio 15-18 d. Vilniuje,

pažymėdami, kad komunistinių režimų sistemingai ir masiškai vykdytos represijos –

neteisėti žmonių suėmimai, kalinimai, kankinimai, egzekucijos, deportacijos ir priverstinis darbas nežmoniškomis sąlygomis koncentracijos lageriuose visiškai atitinka tarptautinėje teisėje išplėtotus nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymius,

būdami giliai susirūpinę, kad totalitarinių komunistinių režimų įvykdyti nusikaltimai iki šiol nėra adekvačiai įvertinti ir pasmerkti, todėl vis dažniau juos mėginama viešai menkinti, pateisinti ar net neigti,

vadovaudamiesi Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1996 m. rezoliucijos Nr.1096 nuostatomis dėl priemonių išmontuoti komunistinių totalitarinių režimų palikimą ir 2006 m. rezoliucijos Nr. 1481 nuostatomis dėl būtinybės tarptautiniu mastu pasmerkti totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos Tarybos 2007 metais priimtą svarbų Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis taikant veiksmingas atgrasančias priemones, tarp jų ir užkertančias kelią genocido bei karo nusikaltimų, taip pat nusikaltimų žmoniškumui taikant rasės, spalvos, religijos, tautybės ar etninės kilmės kriterijais viešam neigimui ir šiurkščiam menkinimui,

atkreipdami dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Kolk ir Kislyiy prieš Estiją ir 2006 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Penart prieš Estiją, kuriuose Teismas pabrėžė universalų Niurnbergo principų pobūdį, pažymėdamas, kad atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui negali būti apribota tik tam tikrų šalių piliečiais ar tam tikrais veiksmais, padarytais specifiniu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu,

sveikindami Europos Sąjungos Tarybos kartu su minėtu Pamatiniu sprendimu priimtą Deklaraciją, kuria Taryba paveda Europos Komisijai išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus dėl įvertinimo nusikaltimų, įvykdytų prieš žmonių grupes dėl jų socialinio statuso bei politinių įsitikinimų,

būdami įsitikinę, kad abiejų – nacistinių ir komunistinių totalitarinių režimų masinių nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui vienodai teisingas įvertinimas bei griežtas pasmerkimas yra būtinas istorinio pamatinio teisingumo aktas galutiniam Europos dekomunizavimui, be kurio pačios Europos kaip pamatinio teisingumo ir humanistinių vertybių vienijamos bendrijos ateitis neturės tvirto pamato, o į Rytus nuo jos dar labiau stiprės totalitarizmo atgimimo grėsmės,

raginame Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Europos Sąjungos valstybių-narių vyriausybes Europos Sąjungos formatuose apsvarstyti komunistinių totalitarinių režimų Europos valstybių gyventojams padarytų nusikaltimų pobūdį ir mastą, oficialiais dokumentais Europos Sąjungos vardu juos įvertinti ir griežtai pasmerkti.

Todėl raginame priimti atskirą Pamatinį dokumentą, kuris įvertintų totalitarinių komunistinių režimų įvykdytų nusikaltimų viešą neigimą, teisinimą ir šiurkštų menkinimą kaip nusikalstamas veikas ir rekomenduotų valstybėms-narėms savo teisės aktais jas kriminalizuoti.

• 2008 m. rugsėjo 9 d. įvyko Tėvynės sąjungos Senjorų klubo ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos Senjorų sekcijos susirinkimas. Buvo pasirašyta TS Senjorų klubo ir LKD Senjorų sekcijos jungimosi sutartis.

• Pavadinimas dabar – TS – LKD Senjorų klubas.

• Pirmininkė - Romualda Hofertienė, pavaduotojas - Jonas Volungevičius.

• Valdybos nariai: G.Kurilienė, A. Baležentis, L. Banelienė, R. Barzdienė, N. Kitkauskas, G. Navalinskienė, O. Juospaitienė, Ž. Jackūnas, P. Katilius.

• Susirinkime dalyvavo ir LR Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. Ji aptarė TS – LKD partijos rengimosi Seimo rinkimams aktualijas, atsakė į klausimus.

• TS – LKD Senjorų sąjungos klubo atstovai: Romualda Hofertienė, Jonas Volungevičius, Irena Tumavičiūtė, Napalys Kitkauskas - 2008 m. spalio 6 – 10 d. dalyvavo (kvietė Lietuvos garbės konsulas, Baden – Vuertenbergo žemės Senjorų sąjungos pirmininkas, prof. dr.Volgangas fon Štetenas) ESS Vokietijos senjorų suvažiavime ir sveikino visus, taip pat ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, susirinkusius į šį svarbų renginį. Labai maloniai suvažiavimo dalyviai sutiko mūsų atstovus ir jų sveikinimo žodį.

• Viešėdami Vokietijoje, Lietuvos TS – LKD Senjorų sąjungos klubo nariai aptarė pasirašyto bendradarbiavimo su Vokietijos senjorų sąjunga būdus, daug diskutavo, dalijosi patirtimi, susitiko su ESS prezidentu prof. dr. Bernardu Vormsu, jo pavaduotoja Erika Reinhardt, ESS atstovu Lietuvoje Ulrichu Vinzu. Ypač įspūdinga buvo kelionė į senąją Šteteno pilį, Štutgartą, Vlesbadeną, susitikimai su įvairių Vokietijos žemių Senjorų sąjungos atstovais.

• Įdomus buvo susitikimas (2008-12-08) su Baltarusijos Respublikos pensininkų susivienijimo ,,Mūsų karta” pirmininke Tatsiana Zelko. Ji papasakojo, kiek sunkumų šio susivienijimo nariams tenka įveikti, kol leidžiama suorganizuoti kokį nors renginį, pažymėjo, jog tik dėl kai kurių narių aktyvios veiklos ir pasisekė suburti Baltarusijos senjorus veikti kartu. Šio susitikimo rezultatas – bendradarbiavimo sutartis. Šalys įsipareigojo teikti tarpusavio pagalbą, rengti bendrus projektus, dalytis gerąja patirtimi, teikti siūlymus ir savo šalių vyriausybėms, ir Europos senjorų sąjungai, ir kitoms struktūroms. Sutartis buvo išversta į baltarusių, anglų, vokiečių kalbas.

• Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Senjorų bendruomenės veikla domimasi ir Lietuvos regionuose. 2009 metais buvo įkurtos TS – LKD Senjorų bendruomenės grupės Klaipėdoje (pirmininkė Danutė Elena Bendikienė), Kelmėje (pirmininkė Ona Dichavičienė), Panevėžyje (pirmininkė Ona Juospaitienė) ir kt.

• 2009-06-30 TS – LKD Senjorų bendruomenė sulaukė mielų svečių iš Klaipėdos. Senjorų bendruomenės Klaipėdoje grupės pirmininkė Danutė Elena Bendikienė kitų regionų senjorams papasakojo apie įdomią grupės veiklą: jie dažnai rengia susitikimus su politikais, LR Seimo nariais, TS – LKD partijos nariais, organizuoja ekskursijas, parodas.

• TS – LKD Senjorų bendruomenės valdybos narys, žymus architektas Napalys Kitkauskas (2009-07-09) surengė ekskursiją po Valdovų rūmus. Ekskursijos dalyviai pamatė Valdovų rūmų interjerą, išgirdo pasakojimą apie šių Rūmų garbingą praeitį, juose gyvenusius žmones, kunigaikščius, būsimą Valdovų rūmų paskirtį.

• Lietuvių kalbininkas Zigmas Zinkevičius, atvykęs į susitikimą (2009-11-26) su TS – LKD Senjorų bendruomenės nariais, pristatė savo naujausią monografiją ,,Lietuvių asmenvardžiai”. Buvo įdomu sužinoti apie lietuviškų vardų kilmę, lietuvių ir kitų tautų kultūrinius ryšius, Lenkijos lietuvių Suvalkų ir Punsko krašte, Baltarusijoje ir kt. išlaikytus senuosius lietuviškus vietovardžius. Renginio dalyviai pateikė svečiui daugybę klausimų apie bendrinę lietuvių kalbą, jos istoriją, raidą.

• 2010-03-20 visi Lietuvos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Senjorų bendruomenės nariai rinkosi į respublikinę konferenciją ,,Senjorų bendruomenė Lietuvoje: vaidmuo šalyje, Europoje vakar, šiandien, ateityje“. TS – LKD Senjorų bendruomenės pirmininkė Romualda Hofertienė pasveikino konferencijos dalyvius, papasakojo apie Lietuvos senjorų veiklą Europos Sąjungoje, Lietuvoje, supažindino su svarbiausiais veiklos aspektais, bendruomenės renginiais ateityje. TS – LKD Senjorų bendruomenės Valdybos narys Povilas Katilius perskaitė LR Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimą, Genė Kurilienė, atsakinga už ryšius su Europos senjorų sąjunga, perskaičiusi Ulrich Winz, Europos senjorų sąjungos kordinatoriaus Rytų ir Vidurio Europai sveikinimą konferencijos dalyviams, aptarė bendradarbiavimo su Europos senjorų sąjunga būdus ir perspektyvą. Konferencijoje dalyvavę LR Seimo nariai Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimantas Jonas Dagys, Česlovas Stankevičius kalbėjo apie Lietuvos Respublikos Seimo veiklą, užsienio politiką, švietimo, kultūros, socialines problemas, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Ypač daug konferencijos dalyvių klausimų sulaukė konferencijoje dalyvavę LR sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai. Konferencijoje pranešimus skaitė ir TS – LKD Senjorų bendruomenės valdybos nariai Gražina Navalinskienė, Žibartas Jackūnas, Povilas Katilius ir kt. Konferencijos dalyviams koncertavo etnografinio ansamblio dainininkų grupė.

Spausdinti