penktadienis, balandžio 18, 2014
Apie mus Programinės nuostatos Bendruomenės Naujienos
Naujienos
Dokumentai Leidiniai Kontaktai
2013 - 02 - 28

Seimo TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vieningo lietuvių kalbos egzamino

Titulinis  Naujienos   Naujienos   Seimo TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vieningo lietuvių kalbos egzamino
 
        Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio 2013 m. vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 37 straipsnio 4 daliai ir 62 straipsnio 1 dalies punktui.
 
         Pareiškime teismui teigiama: „Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus Įstatymų leidėjui, vienas iš jų – neviršyti savo įgaliojimų. Todėl siekiama išsiaiškinti, ar švietimo ir mokslo ministras, priimtu Įsakymu pakeisdamas Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas programos nuostatas, neviršijo savo kompetencijos“.
 
         Pareiškėjai tvirtina, kad, priimdamas ginčijamą įsakymą, švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete. D. Pavalkis nei su viena iš minėtų institucijų savo veiksmų nederino.
 
         Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.
 
         Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris teigia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pats faktus savavališkai vertinti skirtingai. Taigi, Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginti su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.
 
         „Visi mokiniai, kaip ir nustato Švietimo įstatymas, lietuvių kalbos mokėsi pagal bendrąją programą, jų pasiekimai taip pat turi būti vertinami pagal vienodą programą, tačiau netikėtai įtvirtinti egzamino palengvinimai mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, abiturientams, todėl jie įgyja objektyviai nepateisinamą pranašumą prieš lietuvių kalba besimokančius mokinius“, – teigia pareiškėjai.