Interviu su Vilniaus miesto meru Viliumi Navicku
Baigėsi triukšmingai vykęs projektas – Vilnius Europos kultūros sostinė. Kaip vertinate rezultatus? Ar iš šio projekto kokios naudos turėjo pats Vilnius ir vilniečiai, ar projektas pasiteisino?
Vilnius dėjo daug pastangų, kad taptų Europos kultūros sostine ir įsitvirtintų Europos kultūros žemėlapyje. Manau, kad tai buvo tiek miestui, tiek visai Lietuvai svarbus projektas. Gaila, kad jis nebuvo Vilniui tiek naudingas, kiek galėjo būti. Galime tik pasigėrėti, kokių sėkmingų kultūros sostinių buvo Nyderlanduose, Italijoje ar Austrijoje. Lietuvai koją pakišo ekonominė krizė, o gal projektas iš pat pradžių buvo pernelyg politizuotas. Bet kuriuo atveju dabartinė Vilniaus valdančioji koalicija šį projektą jau paveldėjo ir beliko kiek galima oriau ir sąžiningiau jį pabaigti.
Beje, įdomu tai, kad užsienio šalių svečiai Vilniaus – Europos kultūros sostinės projektą vertino daug geriau negu mes patys. Galbūt esame įpratę pernelyg save menkinti? Džiugu, kad kultūros sostinėje gimė tokie renginiai, kaip "Menas netikėtose erdvėse", Gatvės muzikos diena, "Tebūnie naktis!" – jie išjudino miestą ir smarkiai pagyvino jo kultūrinį gyvenimą. Pasistengsime, kad šios vilniečius pradžiuginusios šventės taptų mūsų miesto tradicija.
Taip pat norėčiau priminti, kad 2009-aisiais, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, visa Lietuva minėjo savo vardo tūkstantmetį, mūsų sostinė sulaukė išties daug turistų – vien Vilniaus turizmo informaciniuose centruose jų skaičius išaugo apie 20 proc. Be to, šių svarbių datų dėka Vilniuje pagaliau duris atvėrė moderni Nacionalinė galerija, kurios parodas itin gerai vertino tiek vilniečiai, tiek mūsų svečiai.
Žinoma, Vilniaus – Europos kultūros sostinės veikloje buvo ir vis dar yra nemažai problemų, tačiau projekto visumą vertinu teigiamai. Nenuvertinkime savęs ir pasidžiaukime tuo, ką turime gero.
Kaip sekasi spręsti Vilniaus buitį: daug šnekėta apie atliekų deginimo gamyklą Lazdynuose, ilgai tęsėsi šviesoforų reguliavimo projektas, stadiono statyba, – ar jau rasti sprendimai? O gal tai nėra svarbiausios sostinės problemos? Gal sunkmetis pateikė naujų?
Praėjo daugiau kaip metai, kai prie stipriai įsiūbuoto Vilniaus vairo stojo dabartinė miestą valdanti keturių partijų koalicija. Kartu su 767 mln. litų skolų paveldėta išpūsta, neefektyviai veikianti valdymo sistema, kaip grybai po lietaus lendantys ankstesnės valdžios nesąžiningos ir aplaidžios veiklos atvejai. Būtent tai ir buvo svarbiausios sostinės problemos, jos vertė įgyvendinti greitus, kardinalius ir kartais nepopuliarius sprendimus. Po įvykdytų reformų – Savivaldybės struktūros reorganizacijos, kurios metu atleista daugiau kaip 200 darbuotojų, Savivaldybės įmonių funkcijų peržiūros ir įvestų griežtų taupymo priemonių, Savivaldybės finansinė padėtis pradėjo stabilizuotis, o iš ankstesnės valdžios paveldėtos skolos – mažėti.
Dabar, kai bankrotu grėsusi finansinė situacija tapo valdoma, ateina metas drąsiau mąstyti apie ateities Vilnių. Matome jį saugų, šiuolaikišką, krikščionišką ir tolerantišką. Pirmieji ateičiai skirti darbai jau įsibėgėja: svarbu, kad vis labiau telkiasi miesto bendruomenė, sulaukiame ne tik kritikos, bet ir patarimų, pasiūlymų ar palaikymo. Manau, kad miesto gyvenimą, jo dvasią labiausiai lemia žmonės, o visi kiti būtini darbai – jau visų mūsų susitarimo ir darbo rezultatas. Labai laukiu akimirkos, kai atidarysime atkurtą Bernardinų parką. Manau, kad tai bus naujas Vilniaus plėtros etapas – sugrąžinsime vilniečiams dalelę "dingusio" Vilniaus. Jau šią vasarą mūsų miestas vienu žingsniu priartės prie pažangių Europos sostinių, nes vilniečiai galės naudotis patogia dviračių savitarnos nuomos sistema.
Norėtume daugiau sužinoti apie Jus patį. Jūs – verslininkas, kodėl pasukote į politiką ir ar ši veiklos sritis Jūsų nenuvylė? Kaip sekasi sutarti frakcijoje, koalicijoje? Ar nebūna tokių situacijų, kad politiniai sprendimai kirstųsi su ekonominiais ir ką tokiais atvejais darote?
Pasukau į politiką dėl daugelio priežasčių. Mūsų valstybėje ir mieste mačiau daug dalykų, kuriuos, švelniai tariant, galima daryti geriau. To ir siekiu.
Visą gyvenimą dirbau sąžiningai ir vertinau sąžiningumą. Versle tai buvo tiesiog taisyklė. Norėjau to paties ir politikoje – sąžiningos, geriausiu sprendimu šaliai pagrįstos politikos.
Ar politika nuvylė? Ir taip, ir ne. Politika – kompromisų menas. Deja.
Ilgai diskutuojama dėl tiesioginių merų rinkimų. Kokia Jūsų nuomonė – Jūs, sėdintis mero kėdėje, už ar prieš tiesioginius merų rinkimus ir kodėl?
Tiesioginiai merų rinkimai – geras dalykas. Ypač, kai atskirtis tarp valdžios ir žmonių yra tokia didelė.
Tačiau žmonių rinktas meras, norėdamas įgyvendinti esminius teigiamus pokyčius, privalo turėti ir reikiamas galias – teisinį mechanizmą, instrumentą tiems pokyčiams sukurti. Tokio mechanizmo sukūrimas nėra vienadienis darbas, kad ir kaip to norėtųsi. Todėl manau, kad kitaip sakantys yra tik populistai.
Ar, Jūsų nuomone, TS-LKD sugebės išlaikyti valdžią artėjančiuose savivaldos rinkimuose? Gal esate tyrę, kaip vilniečiai vertina šiandieninę Vilniaus valdžią? Kokius darbus laikote valdančiosios daugumos pasiekimais?
Tiesą sakant, labiau mėgstu dirbti, negu kalbėti. Turiu labai aiškius veiklos tikslus ir jų siekiu. Didžiausias pasiekimas – suvaldyta iš ankstesnės valdžios paveldėta tragiška finansinė situacija, įgyvendinami sisteminiai pokyčiai ir pradedami darbai ateities Vilniui. Daugelio jų rezultatai bus matomi tik po kelerių metų. Tačiau dalis žmonių jau pradeda įžvelgti vykdomų pokyčių ir darbų naudą. Sulaukiu daug palaikymo laiškų, susitikimuose su žmonėmis pasitikrinu, kad mūsų sprendimai teisingi, daugelį jų aptariame su žmonėmis, tiksliname. Šiandien, remdamasis praėjusį mėnesį atliktos gyventojų apklausos duomenimis, galiu teigti, kad vilniečiai dabartinės Vilniaus valdžios darbą vertina kur kas geriau, negu prieš pusmetį – tai tendencija. Manau, kad tai pats geriausias darbo įvertinimas. Netgi turiu vilties, kad po truputį sugrąžinsime žmonių pasitikėjimą valdžia. Nesu sociologas ir nenorėčiau prognozuoti artėjančių savivaldos rinkimų rezultatų. Galiu tik patikinti, kad sieksime užtikrinti visokeriopą pradėtų darbų tęstinumą, o tai reiškia – ir valdžią Vilniaus mieste.
Lauktume Jūsų komentaro dėl aštrios viešos reakcijos susilaukusio savivaldybės sprendimo leisti (o paskui atšaukti) eitynes gegužės 9 d. – sovietiniais laikais švęstą kaip sovietinės kariuomenės pergalės dieną prieš hitlerinę Vokietiją.
Galutinis sprendimas dėl gegužės 9 d. karo veteranų eitynių vietos bus priimtas balandžio 28 d. vyksiančiame Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje. Dėl renginio vietos bus tariamasi su organizatoriais ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Savivaldybė siūlo atsisakyti eitynių, o viešąją akciją rengti Antakalnio kapinių memoriale. Tačiau galutinis sprendimas paaiškės komisijos posėdžio metu.
LR Konstitucijos 36 straipsnis nustato, jog "negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus". Laikantis mūsų šalies susirinkimų įstatymo reikalavimų, Savivaldybė privalo nagrinėti visus pranešimus dėl susirinkimų. Jeigu susirinkimas nepatenka į Įstatymo 8 straipsnyje nustatytą baigtinį draudžiamų susirinkimų sąrašą, Savivaldybė Įstatymo nustatyta tvarka privalo išduoti pažymėjimus dėl suderintos renginio vietos laiko ir formos.
P.S. Nors meras rekomendavo eitynių nerengti ir apsiriboti paminėjimu Antakalnio kapinėse, Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta eitynėms leidimą duoti.
