Panevėžio katalikiškoje K. Paltaroko gimnazijoje vyko netradicinė pilietiškumo pamoka. Aktų salėje gausiai susirinkę vyresniųjų klasių gimnazistai susipažino su kandidate į Europos Parlamentą Radvile Morkūnaite. Pristatyti jaunąją politikę sumanė istorijos mokytojas – ekspertas Juozas Brazauskas, kuris jau ne pirmą kartą savo mokinius stengiasi „užkrėsti“ gerais pavyzdžiais.
„Pilietiškumas yra tokia veikla, kai neapsiriboji savimi pačiu, o stengiesi gyventi ir dirbti bendruomenei ir savo šaliai“, - pradėjo pamoką, pirmą kartą mokytojo amplua atsidūrusi, Radvilė. Smalsiems Panevėžio gimnazistams ji pasakojo, kad norint nuveikti ką nors reikšmingo, būtinas bendraminčių ratas, ji tokį ratą radusi Jaunųjų konservatorių lygoje. Vieną kadenciją buvusi šios lygos prezidente, Radvilė prisipažino, kad pradžioje neigiama viešosios opinijos nuomonė apie politiką vertė jaustis nejaukiai, tačiau vėliau ji ryžtingai žengė pasirinktu keliu ir šiandien gali būti jauno, perspektyvaus politiko pavyzdžiu Lietuvoje.
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusi R. Morkūnaitė įgijo UNESCO katedros Kultūros vadybos ir kultūros politikos specialybę. Tačiau ne tik kultūros sritį išmananti kandidatė teigia, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje yra pavyzdžių, kai meno žmonės tampa gerais politikais, įtakojančiais valstybės gyvavimo kokybę. Didžiausiu autoritetu politikoje atvirai įvardijusi Profesorių Vytautą Landsbergį Radvilė pabrėžė, kad svarbiausi prioritetai jai yra gerbianti savo tradicijas ir išpažįstanti krikščioniškąsias vertybes Lietuva bei energetinė šalies nepriklausomybė.
Šiuo metu užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja dirbanti 25-erių Radvilė Morkūnaitė ypatingai daug nuveikė gindama Baltijos jūrą nuo Šiaurės Europos dujotiekio projekto, kurio įgyvendinimas kelia abejones savo pasekmėmis. 2007 m. nevyriausybinių organizacijų tarpe gimusi iniciatyva „Apgink Baltijos jūrą, kol nevėlu!“ atkreipė visos Europos dėmesį į galimą žalingą poveikį aplinkai tiesiant 1200 km. ilgio trasą dujoms, kurios neužtikrins nei Lietuvos, nei kitų kaimyninių valstybių energetinio saugumo. Tiesiant dujų trasą planuojama sprogdinti tranšėją Baltijos jūros dugne, o tuomet kyla grėsmė išjudinti pusšimtį metų jūroje tūnojusį karinių atliekų kapinyną. Su dumblu pasklidę nuodingosios medžiagos gali pakenkti ne tik jūros augmenijai ir gyvūnams, bet ir žmonėms, todėl vien pragmatiško požiūrio, pagrįsto interesais sprendžiant šį klausimą nepakanka. Europos sąjungoje jau priimta rezoliucija, kurios pagrindu tapo visuomenės susirūpinimą liudijanti Peticija dėl aplinkosauginės grėsmės vykdant dujotiekio trasos tiesimą Baltijos jūros dugnu. 30 000 piliečių visoje Europoje padėjo savo parašus, siekdami išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms. Pilietinės iniciatyvos koordinatorės R. Morkūnaitės nuomone, čia itin svarbi bendra Europos pozicija, kurią pasiekti padeda tinkamas mūsų šalies atstovavimas Europos Sąjungos institucijose. Pilietiškumo pamokoje R. Morkūnaitė kalbėjo, kad politika yra valstybės gyvenimas, už kurio kokybę esame atsakingi kiekvienas, todėl turime vertinti savo tradicijas ir gyventi ne vien dėl savęs.
Parengė Jurga Girdzijauskienė
