“Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį.” Ištrauka iš Liongino Baliukevičiaus - Dzūko dienoraščio.
Įspūdingoje 1937–aisiais pastatytoje Kauno karininkų ramovėje per du šimtus kauniečių svetingai pasveikino atvykusį aktorių Gediminą Storpirštį. Tenka apgailestauti, kad dėl pavasarinės ligos partizanų dainomis, kaip buvo planuota, su bendraminčiais negalėjo pasidalinti Vytautas V.Landsbergis. Saulėtą gegužės sekmadienį Kaune buvo surengtas koncertas partizanų dienai paminėti. Ar gali būti kas geriau šia proga? Juk būtent dainomis Lietuvos partizanai prieš septynias dešimtis metų drąsino save Tėvynės miškuose.
„Och, jūs Velykos, šviesios ir džiaugsmingos Velykos, kur dingot jūs?... Nėra nei tėvo, nei mamos, nei dėdės. Tėvą žemė pas save pasiėmė. Gal mes netrukus pasimatysim, galbūt, mes ten lamingesni būsime?..“ - ištrauką iš partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraščio skaitė G.Storpirštis. Jau daugelį metų partizanas neturėjo galimybės švęsti, laiką tarp kovų leisdamas priplėkusiuose bunkeriuose. Tačiau, vis gi atrasdamas jėgų džiaugtis mažomis smulkmenomis: rasta knyga ar tapetais išklijuota slaptaviete.
Jaudinančioje programoje tarp kitų Lietuvos autorių kūrybos dainų, svečias padovanojo ir daugiausia jausmų klausytojams sužadinusią partizanų dainą: "Palinko liepa šalia kelio, pravirko motina sena:
- Sūneli, Tėvynė tave šaukia ir vėl bus laisva Lietuva <...>
„Dabar matome, jog partizanų auka padarė Lietuvą tokią kokia ji yra, o ne tokią, kokios mums linkėjo okupantai. Manau, partizanai matydami mus šiandien čia, be baimės jausmo klausančius patriotinių dainų, būtų laimingi. Tik jų drąsos ir pasiaukojimo dėka lietuviai išsaugojo ryžtą Atgimimo kovai. Šiandien mūsų Tėvynė laisva!..- kalbėjo renginio globėja Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė.
Mūsų tėvų ir senelių pasakojimai apie laisvą Lietuvą, apie rezistencijos kovas įkvėpė neužsimiršti ir nepasiduoti sovietinei propagandai. Dėkui jiems, šiandien esame laisva tauta laisvoje Lietuvoje.
Gintautas Rėklys
