Telšiuose praėjusį savaitgalį iškilmingai paminėtos Žemaičių legiono pirmojo štabo 65-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo ir Seimo narė Agnė Bilotaitė. Susirinkusieji žuvusiųjų atminimą pagerbė prie paminklo Žemaičių apygardos partizanams Telšių Nepriklausomybės aikštėje. Padėta gėlių, uždegtos žvakės.
Renginio viešnia A.Bilotaitė paragino prisiminti partizanų auką ir vieningai dirbti Lietuvos labui.
„Partizanų kovų metai – vienas dramatiškiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos laikmečių, aplaistytas jaunų žmonių krauju ir jų artimųjų ašaromis. Nesu linkusi sutikti, kad dabar žmonės, susiklosčius nelemtoms aplinkybėms, neitų į pogrindį ir nekovotų dėl savo tėvynės laisvės. Esu tikra, kad eitų. Eitume visi čia esantys. Nesutinku, kad žmonėse išblėso idealizmas, kad sumenko pareigos savo šaliai ir jos žmonėms jausmas. Istorija ne kartą įrodė, kad mes, lietuviai, skausme ir nelaimėje esame be galo vieningi ir stiprūs. Noriu tikėti, kad tokio kruvino laikmečio nei mums, nei mūsų palikuonims nebeteks patirti“, – kalbėjo parlamentarė.
Vėliau ji dalyvavo šventose mišiose, kartu su visais atminimo iškilmių dalyviais aplankė už Alsėdžių buvusį Žemaičių legiono štabo bunkerį.
Žemaičių apygarda išaugo iš vokiečių okupacijos metais veikusios pogrindžio organizacijos – Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vanagų struktūros. Sovietams okupavus Lietuvą, nuo pasyvaus politinio pasipriešinimo buvo pereita prie ginkluoto. Šiai naujai pasipriešinimo bangai ėmė vadovauti Lietuvos kariuomenės karininkai.
1945 metų pavasarį Adolfas Kubilius, grįžęs iš žvalgybos mokyklos Vokietijoje, kartu su Šiaulių apygardos vadu Adolfu Eidimtu visų Žemaitijoje veikusių LLA struktūrų pagrindu įkūrė Žemaičių legioną. Žemaičių legionas veikė keturiose apskrityse: Telšių, Kretingos, Mažeikių ir Tauragės. Tai buvo Žemaičių apygardos branduolys.
Rasa Petrauskienė
