Pokalbis su Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoju viešiesiems ryšiams Kęstučiu Masiuliu
Labai sudėtingu metu perimate viešuosius ryšius. Ar būsite tik TS-LKD frakcijos Seime viešųjų ryšių vadovas, ar rūpinsitės ir visos partijos reikalais? Kokias užduotis sau keliate ir kokias matote problemas?
Kaip TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas viešųjų ryšių klausimams rūpinsiuosi frakcijos reikalais, bet matau, kad ir frakcijos, ir visos partijos valdymas yra taisytinas. Nenorėčiau, bet turėčiau griežčiau pasakyti: valdymas nėra išvystytas. Visi vadovaujamės sveiku protu, o šiais laikais įvairių sričių valdymas yra labai technologizuotas, reikalauja labai gilaus procesų išmanymo. Tai pasakytina ir apie viešuosius ryšius, kuriuose naudojamasi ištisomis mokslo sritimis: neurolingvistiniu programavimu, marketingu, įvaizdžio darymu ir pan. Kas tokius dalykus išmano, teisingai pagal tą išmanymą organizuoja darbą, tie paprastai laimi. Jeigu tai yra verslas, tos įmonės savo produkciją geriau parduoda, ta produkcija labiau mėgstama ir perkama. O jeigu partijos, tai tas partijas labiau renka.
Aš matau, kad šiuo metu TS-LKD padarė nepaprastai daug gerų darbų, pradedant LEO.LT išardymu, baigiant įvairiomis valstybės valdymo sritimis, kurios yra pertvarkomos. O pasigirti – nelabai pasigiria. Darbų yra, o pristatyti juos ne visada pavyksta. Padaroma ir klaidingų viešinimo veiksmų, pvz., pristatant paskutinę Vyriausybės ataskaitą. Pats premjeras savo kalboje vertinančiai aiškino, kaip gerai buvo dirbama, nors geriau būtų, kad pagirtų kiti žmonės, ypač svorį visuomenėje turintys.
Visa tai yra viešųjų ryšių defektai, kuriuos pastebi jautresnė akis. Be to, ši sritis yra labai sudėtinga, jautri emocijoms ir reikalauja empatiškumo visuomenės emocijoms. Norėčiau žingsnis po žingsnio gilintis į šią problemą, jos valdymą palaipsniui gerinti. Nemanau, kad iš karto galima bus pasiekti stebuklo. Bandysiu valdyti moderniau, labiau technologiškai, remtis geriausiais specialistais, kuriuos tik pavyks rasti, ir ta patirtimi, kurią galima perskaityti knygose. Bandysiu įdiegti turimą iš dalies teorinį, iš dalies praktinį žinojimą. Štai maždaug būtų tokios idėjos.
Kaip Jūs vertinate opozicijos veikimą? Ar jis pakankamai racionalus, kai aišku, jog opozicijos veiklą piliečiai vertina gana skeptiškai?
Opozicija yra pakankamai neorganizuota ir gana silpna. Be to, viešųjų ryšių specialistams žinoma, kad negalima viešųjų ryšių sukurti tuščioje vietoje. Neturėdamas prekės, neturi ką girti. Jeigu tavo prekė labai prasta, o tu ją labai išaukštini, tai pirkėjas įsitikins ir nusivils ne tiktai preke, bet dar ir ta reklama. Taigi produktas turėtų netgi pranokti tas savybes, kurias giri. Šiuo požiūriu mes laimime prieš opoziciją dėl to, kad turime gerą produktą, bet dar ne visada sugebame tai tinkamai pademonstruoti. Jeigu mes tai pastiprintume, turėtume atrodyti dar geriau nei dabar.
Tai, kad mums pavyksta net ir krizės metu susilaukti palyginus gero įvertinimo, liudija, jog visuomenėje yra pakankamai išmanančių žmonių. Labiau politiškai išprusę žmonės atskiria grūdus nuo pelų ir vertina darbus. Yra sugebančių matyti ir tai, kad opozicija tik bando trukdyti tiems darbams ir dėl to jos populiarumas ne taip jau ir kyla.
Tenka pripažinti, kad opozicijos negalima ir nuvertinti, nes kai kur, matau, ji dirba profesionaliai, naudojasi viešųjų ryšių specialistų paslaugomis ir gana tikslingai daužo mus per silpnąsias vietas. Antai, nors Vyriausybei pavyko Lietuvą išgelbėti nuo finansinės katastrofos, opozicijai pavyko viską pateikti iškreiptoje šviesoje, sujaukti daliai žmonių protus, net prikabinti kai kurias neigiamas etiketes. Opozicija kartais labai tikslingai muša ir mus pažeidžia. Čia tikrai yra kas veikti, ir būtina pasipriešinti jos skleidžiamai destruktyviai propagandai.
Jau minėjote, kad opozicija kartais sugeba tikslingai naudoti viešuosius ryšius. Konkrečiai, į ką, kaip į pavyzdį, atkreiptumėte dėmesį. Jeigu ne Lietuvoje, tai užsienyje?
Yra gerų pavyzdžių, iš kurių turime mokytis ir Lietuvoje, ir užsienyje, ir opozicijos veikime. Pasinaudoję gerais pavyzdžiais ir žinodami tikslus, kurių siekiame, turime numatyti savo veiksmų viešinimo programą.
Pasimokyti galime net iš A.Paulausko: jei nagrinėsime tuos iš esmės tik grynai viešųjų ryšių metodus, kuriais pasinaudojęs jis šovė į politikos viršūnes ir lygiai taip pat, pasidaręs išvadas, dėl ko jis politikoje sužlugo. Panašiai pamokanti yra ir R.Pakso sėkmės ir politinio laviravimo istorija. O dabar, manau, labai paveiki D.Grybauskaitės vykdomų viešųjų ryšių strateginė linija ir pasirinktas bei sėkmingai vykdomas įvaizdžio modelis.
Norėčiau įsiterpti: Artūro Paulausko šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau“, mano galva, veikė prieš jį patį. Tai viena. O kitas dalykas: ar mes turėsime tiek pinigų, kiek jų turi R.Paksas – nupirkti gerą įvaizdį? Taigi, reklama ir lėšos.
Kartais taikli frazė, taiklus šūkis, taikli idėja pati plinta. Artūro Paulausko šūkis technologiniu požiūriu buvo taiklus ir paveikus. Tačiau nuogas šūkis, neturintis jokių konkrečių programinių įsipareigojimų ir nepagrįstas kantria ir sufokusuota politika, yra tuščias muilo burbulas. Todėl geras šūkis galiausiai pradėjo veikti prieš jį ir parodė jį kaip negebantį vykdyti savo tuščių pažadų. Tačiau tai įvyko vėliau, bet tuo metu, kai jis buvo naudojamas rinkimų metu, jis buvo tikrai šviežias ir padėjo politinei jėgai ateiti į valdžią.
Tas rinkėjas, kuris nėra labai išsilavinęs, tikisi iš valdžios dovanų ir gerų darbų, į tokį šūkį reaguoja impulsyviai ir pasąmoningai. Šūkyje "Nusipelnėme gyventi geriau" yra įvardis "mes", kurį žmogus sutapatina su savimi. Visi žodžiai čia turi tik teigiamą prasmę, o tai irgi yra paveiku. Be to, šis šūkis yra nukreiptas į žmones, kurie nori geresnės valdžios, gal net valdžios kaip "tėvo". O tokių piliečių, kurie nori, kad "gera"valdžia jam duotų didesnį atlyginimą, pensiją, daugiau darbo vietų ir pan., yra gausu. A.Paulausko bėda, kad vėliau darbai pradėjo skirtis nuo tariamų žodžių, skambių šūkių, ir žmonės nenusivylė.
Lėšų klausimas politikoje irgi nėra trečiaeilis dalykas. Neužtenka turėti vien tik gražias, nugludintas frazes, gerą programą, reikia ją sugebėti pateikti žiniasklaidoje, kuri vadovaujasi komercijos sumetimais. Todėl visos partijos susiduria su tuo, kad net geros idėjos, jei jų neturi galimybių pateikti visuomenei, nebus paremtos. Laimi tie, kas turi nugludintas rinkimų frazes ir pateikia save kaip kažką nauja turinčius. Žinoma, jeigu turi dar ir politinę rinką savo naujovėms pateikti, kuri dažniausiai yra laimima ilgu ir sunkiu kasdieniu politiniu darbu ir visuomenei naudingais darbais.
Kalbėjosi Audronė V. Škiudaitė
