Liepos 17 dieną, prie autostrados Vilnius-Kaunas, ties Cinkiškiais, vieninteliame Lietuvoje Žalgirio pergalės parke iškilmingai paminėtas istorinės pergalės prieš kryžiuočius jubiliejus. 1410 m. įvykęs Žalgirio mūšis Grunvalde šimtmečiams įrašė į Europos istoriją Vytauto Didžiojo ir Lietuvos vardus.
Lenkai, kurių teritorijoje plyti Grunvaldo–Tanenbergo mūšio pergalės džiaugsmą ir Vytauto Didžiojo karybos paslaptis tebesaugantys laukai, jau dešimtį metų rengia Žalgirio mūšio inscenizaciją, taip parodydami savo tautos didingumą prieš kitas Europos tautas. Mums, atrodytų, lieka tik skaityti to meto metraščius, kronikas ir teisėtai didžiuotis dviem Lietuvos didvyriais lietuviais: LDK valdovu, sumaniuoju karvedžiu Vytautu Didžiuoju, ir Lenkijos karaliumi Jogaila.
Dar 1930 m. generolas S. Zaskevičius taip pavadintame istoriškai kritiškame etiude „Trijų elementų reikšmė Tanenbergo kautynėse“ samprotavo: „... sakysim, 2010 metais Tanenbergas gali virsti kažkokia Egipto faraonų laikų legenda, kuriai istorijoje užteks 2–3 eilučių ir baigta.“ Tačiau atkurtos Nepriklausomybės dvasia ir patriotiškumas neleido užmiršti šio didingo mūšio pergalės ir 1990 metais, minint Žalgirio pergalės 580 metines, Kauno rajone, beveik 10 ha plote buvo įkurtas Žalgirio pergalės parkas. Dabar juo rūpinasi Kauno rajono savivaldybė ir Žalgirio pergalės klubas.
Klubas parengė parko planą, numatė skulptūrinius akcentus ir infrastruktūrą. Buvo pastatyta daug skulptūrinių stogastulpių, koplytstulpių, simbolizuojančių Lietuvos karvedžius, pasodinta daugiau nei tūkstantis medelių, skirtų svarbiausiems Lietuvai įvykiams ir asmenybėms atminti. Iš oro žiūrint jie sudaro žodį „Žalgiris“.
Sąjūdžio ženklelio formą primenančio parko viduryje 2001 metais buvo išbetonuotas paminklo postamentas, ant kurio ateityje planuojama pritvirtinti 14,10 metro aukščio Gedimino stulpus (Skulptūros aukštis atitiks Žalgirio mūšio metus). Skulptūros autorius architektas Stanislovas Kalinka. Į pamatus įmūryta metalo kapsulė su Laišku ainiams. Antrasis šio laiško pavyzdys saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Šiai šventei, greta jau esančių 13 skulptūrų, pačiame parko centre, pastatyti Vytauto Didžiojo (skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius) ir Lenkijos karaliaus Jogailos (skulptorius tautodailininkas Ričardas Gaška) stogastulpiai. Prie įėjimo į parką visus nuo šiol pasitinka skulptoriaus tautodailininko Algimanto Sakalausko koplytstulpis su rūpintojėliu, simbolizuojančiu mūsų tautos kančias ir sunkų kelią į nepriklausomą valstybę.
Saulės svilinamą popietę, nepaisydami karščio, susirinko žmonės iš Kauno rajono, Kauno miesto, Kėdainių, pagerbti didžiavyrių atminimo ir parodyti, kad Žalgirio mūšio pergalė Lietuvai ir XXI a. pradžioje yra reikšmingas istorijos įvykis – laurų vainikas lietuvių tautai kovoje su kryžiuočiais. Šventėje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė, mero patarėjas Zigmas Kalesinskas, Administracijos direktorius Vytas Bancevičius, vadovavęs organizaciniam šventės komitetui, ir daugelis kitų. Žalgirio pergalės parko įkūrimo iniciatorius, klubo prezidentas Alfonsas Bajarskas džiaugėsi, kad šiame parke dar niekada nebuvo tokios gausybės žmonių.
Šventė prasidėjo iškilmingu aukuro uždegimu nuo Nežinomojo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atgabenta ugnimi, Tautiška giesme ir Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestro muzika, visus susirinkusiuosius pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Jis sakė, kad ši Lietuvos teritorijos dalis taip pat susijusi su Žalgirio mūšiu. Argi ne Pyplių, Karmėlavos, Jaučakių, Pakalniškės, Bernatonių, Altoniškių, Jadagonių, Paštuvos, Ringovės piliakalniuose gimė ir išaugo, karinės patirties kovose su kryžiuočiais įgijo kariai ir jų palikuonys. Tai jie įsiliejo į dvidešimties tūkstančių Vytauto atvestų į Žalgirio mūšį Lietuvos karių būrį.
Kaip ypatingas pagarbos ženklas, istorine patranka iššauti trys dedikaciniai šūviai: už Lietuvos kariuomenę, už šalies valdovus ir už Lietuvą. Pats įspūdingiausias šventės akcentas buvo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų skrydžio pristatymas. Lengvasis mokomasis atakos lėktuvas L-39ZA, pilotuojamas majoro Mariaus Matulaičio, virš Žalgirio pergalės parko, saulės įkaitintame ore, rodė nepakartojamus viražus ir figūras, prikaustydamas prie dangaus ne tik šventės dalyvių žvilgsnius, bet ir sustabdydamas pakeleivingai važiuojančius greitkeliu.
Po įspūdingų reginių danguje, vedėjas Vilius Kaminskas pakvietė klausytis Babtų kultūros centro folkloro kolektyvo ,,Vėrupė“ dainų, vaišintis kareiviška koše. Šventės dalyviai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su Lietuvos sporto muziejaus ekspozicija: Kauno „Žalgirio“ iškovota tarpžemynine V. Džonso ir Europos čempionų lygos taurėmis ir kitais įdomiais eksponatais, įkurdintais palapinėje. Taip pat buvo pristatyti senoviniai automobiliai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Vakarėjant Klaipėdos universiteto aktoriai šventės dalyviams padovanojo Maironio dramą „Vytautas pas kryžiuočius“ (režisierius Petras Bielskis).
Kai nutilo simboliniai patrankų šūviai, lėktuvo raižomas dangus, orkestro ir dainininkų balsai, ir visi neskubėdami ėmė traukti namų link, V. Bancevičius, kartu su savo kolegomis dalindamasis organizaciniais rūpesčiais ir šventės džiaugsmais, išreiškė viltį, kad Lietuvai ir Kaunui atsirado dar viena galimybė ne tik Vilniuje, bet ir Kauno rajone, šalia magistralinių kelių esančiame Žalgirio pergalės parke, susitikti būryje ir paminėti mūsų valstybės istorijai ir tautai svarbius įvykius.
Zigmas Kalesinskas
Nuotraukose:
A. Bajarskas atneša amžintąją ugnį.
Karinių oro pajėgų lėktuvo skrydis.
Ištrauka iš Maironio spektaklio „Vytautas pas kryžiuočius“.
Prie istorinės patrankos (Iš kairės) Ričardas Gaška, Aleksandra Bancevičienė,
Vytas Bancevičius, Vilius Kaminskas, Nijolė Kliučienė, Zigmas Kalesinskas.
