Ketvirtadienį komisija „Snoro“ žlugimo aplinkybėms ir komercinių bankų priežiūros efektyvumui tirti pradėjo darbą. Tiesa, kol kas surikiuoti tik organizaciniai klausimai. Komisijos nariams pasiūliau užpildyti privačių interesų dėl sąsajų su „Snoru“ deklaracijas, kuriose jie turėtų atvirai atsakyti, ar turėjo kokių nors draustą sumą viršijančių indėlių, akcijų, obligacijų ir t. t. bankrutavusiame banke. Taip išvengsime tarpusavio įtarinėjimų ar kaltinimų. Suprantama, kad komisijos veikloje gali dalyvauti tik tokio interesų konflikto neturintys parlamentarai.
Be to, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siekia, kad komisija netaptų įrankiu kai kuriems politikams pasireklamuoti prisidengiant gyventojams vis dar aktualia, o kai kuriems – ir skaudžia „Snoro“ tema. Mūsų tikslas – gauti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją, kaip vykdoma banko bankroto procedūra, ir sukurti bankų priežiūros bei kontrolės mechanizmą, kad panašiems atvejams būtų galima užbėgti už akių.
Optimistinis scenarijus, jei komisija bus supratinga
Jei kam nors kyla klausimų, kodėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pakeitė savo poziciją, noriu atkreipti dėmesį, kad mes ir toliau laikomės nuostatos, jog komisijos veikla gali padaryti žalos ir valstybei, ir „Snoro“ kreditoriams, ir netgi – visiems Lietuvos gyventojams. Taip galėtų atsitikti, jei opozicinių frakcijų nariai, dalyvaujantys komisijos veikloje, toliau sieks trumparegiško pasireklamavimo viešojoje erdvėje, bet ne noro išties padėti banko indėlininkams atgauti įstrigusias lėšas, o valstybei – susigrąžinti Indėlių ir investicijų draudimo fondui paskolintas lėšas.
Iki šiol manau, kad visiems komisijos nariams reikėtų dar kartą išanalizuoti komisijai teikiamus klausimus ir būti labai atidiems tuomet, kai kyla pavojus pakenkti teisėsaugos institucijų pradėtiems tyrimams. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Seimo komisijos neturėtų lygiagrečiai imtis tyrimo dėl objektų ir faktų, kuriuos jau tiria Generalinė prokuratūra ar nagrinėja Teismas. Todėl mūsų frakcijos atstovai pasiūlė išsiaiškinti, ar komisijos keliamų klausimų paraleliai netiria Generalinė prokuratūra ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad mūsų veikla nepadarytų žalos ikiteisminiam tyrimui. Jei komisija dirbs atsakingai ir tiksliai apsibrėš savo veiklos ribas, tokios sankirtos galime išvengti. Priešingu atveju buvusiems banko savininkams gali būti suteikta papildomų argumentų, kad procesas buvo politizuotas. Kaip žinome iš Lietuvos praktikos, Stasbūro teisme į tai žvelgiama labai priekabiai.
Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo gynybos linija aiški. Jie bet kokia kaina sieks įrodyti, kad tai - politinė, o ne teisinė byla. Girdime apie V. Antonovo bandymus jau dabar save viešai sulyginti su Michailu Chodorkovskiu. Tad jei mūsų politikai nenori pasitarnauti V. Antonovo ir R. Baranausko interesams, jie turėtų elgtis taip, kad Seimo sukurta komisija netaptų įrankiu, padedančiu išvengti atsakomybės. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų frakcija atsargiai žvelgė į komisijos sudarymą.
Jei tyrimas bus konstruktyvus, visuomenė tai įvertins ir galbūt bus atsakyta į jai nerimą vis dar keliančius klausimus. Toks ir turėtų būti svarbiausias šios komisijos tikslas. Jos sudarymui dalis mūsų frakcijos narių pritarė turėdami vilčių, kad komisijos nariai atsakingai suvoks savo misiją, neatliks veiksmų, kurie primintų suinteresuotų asmenų užsakymą, o elgsis taip, kad jų veikla pasitarnautų bankinės sistemos stabilumui ir patikimumui.
Pesimistinis scenarijus, jei bus vaikomasi politinių reitingų
Iš pradžių, išreikšdama nuogąstavimą dėl komisijos sudarymo tikslingumo, TS-LKD frakcija įsiklausė į Lietuvos banko vadovo nuogąstavimus. Jei buvo manoma, kad gali atsirasti tam tikrų pavojų dėl buvusių banko savininkų ekstradicijos apsunkinimo, turėjome tai labai rimtai įvertinti.
Todėl Seimo posėdyje, kai pasiūlėme komisijos sudarymo klausimą išbraukti iš darbotvarkės, mes jį tiesiog atidėjome ir palikome laiko viską dar kartą apmąstyti. Turbūt kiekvienas supranta, kad tuokart šį klausimą mes tiesiog galėjome atmesti.
Per susidariusią pertrauką tarp Seimo posėdžių, kai pasipylė daug tuščio politikavimo, nepagrįstų, netgi šmeižikiškų kaltinimų, suformulavome keletą prasmingų klausimų, kuriuos galėtų kelti komisija. Vienas iš tokių, kuris liko ir komisijos darbotvarkėje, ar nėra atstovaujama suinteresuotiems asmenims, konkrečiai - buvusiems banko savininkams. Panašu, kad jie visais įmanomais būdais gali stengtis politizuoti banko bankroto bylą, įrodinėti, kad kalti ne jie ir jų machinacijos, o bankų priežiūra ir kad su jais susidorojo Lietuvos valdžios institucijos.
Iš visos šios istorijos akivaizdu, kad banko akcininkų, didžiųjų kreditorių ir kai kurių politikų interesai gali sutapti dėl 2 milijardų litų, kurie liko nedrausti Indėlių ir investicijų draudimo fondo. Siekiant savanaudiškų tikslų gali būti stengiamasi kompromituoti, šantažuoti atsakingas institucijas, sąžiningus politikus ir netgi teisėsaugą, stengiantis sukurti tokias pasekmes, kad mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigais būtų išmokėtos banko pradangintos milijardinės sumos netgi kokiems nors Rusijos oligarchams, turėjusiems šimtamilijoninius indėlius banke.
Vis dėlto jei komisijos nariai dirbs atsakingai, jie tuos nuogąstavimus gali ir paneigti. Turėtume suvokti, kad vargu ar komisija galės kaip nors padėti surasti paslėptą „Snoro“ turtą ar lėšas, kad būtų galima geriau atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau to turto išieškojimo procesą komisija, veikdama neatsakingai, gali gerokai sukomplikuoti. Keturi mūsų frakcijos nariai, deleguoti į komisiją, pasirengę dirbti konstruktyviai. To linkėčiau ir mūsų komisijos pirmininkui Valentinui Mazuroniui. Norėtųsi tikėtis, kad kol jis bus šios komisijos pirmininkas, savo politinių reitingų nekonstruos populistiškai pasinaudodamas „Snoro“ tema. Pirmasis komisijos posėdis nuteikia santūriam optimizmui.
Naujienų portalo „Delfi“ publikacija.
