Irena Degutienė

Gimiau 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose. Užaugau vaizdingame Pietų Lietuvos kurorte – Druskininkuose. Iš tėvų žemaičių paveldėjau tvirtą pasiryžimą siekti užsibrėžto tikslo, o iš nuoširdžių dzūkų – jautrumą, dėmesį ir pagarbą žmogui. Nuo vaikystės tėvai įskiepijo meilę Tėvynei ir Laisvei – dėdė buvo pokario partizanas, mano giminėje niekas  nėra buvęs Komunistų partijos nariu, tad suprantama, jog okupacijos metais galėjau dirbti tik paprasta gydytoja, man neleido vykti net komandiruotėn į Lenkiją. Tuo labiau kad ir mano vyras buvo iš nelojalių okupacinei valdžiai asmenų – partizano vaikas, gimęs Sibire, Jakutske. 

Nuo 1956 iki 1967 m. mokiausi Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1968 m. įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigiau 1974 m. ir įgijau gydytojo specialybę.

Baigdama studijas ištekėjau už kurso ir grupės draugo Gedimino.

Po studijų abu išvykome dirbti į Alytų, kur porą metų dirbau medvilnės kombinate cecho terapeute. 1976 m. persikėlėme į Vilnių. Sostinėje iki 1994 m. dirbau Universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje: apie dešimt metų – gydytoja anesteziologe-reanimatologe, po to – gastroenterologe, skyriaus vedėja, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ir vyriausiąja gydytoja.

Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukiau į Sąjūdžio ir Gydytojų sąjungos veiklą. Tragiškąją Sausio 13-osios naktį, palikusi namuose vaikus, skubėjau į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, į kurią buvo vežami žuvusieji ir sužeistieji.

1994 m. buvau pakviesta dirbti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, o nuo 1996 m. atstovauju Lietuvos žmonėms Seime.

2009 m. rugsėjo mėn. buvau išrinkta Seimo Pirmininke.

1996–2000 m. aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje vyriausybėse dirbau socialinės apsaugos ir darbo ministre. Atsistatydinus aštuntajai ir devintajai vyriausybėms, du kartus teko laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas.

 .

Nuo 1994 m. esu mūsų partijos narė, šiuo metu – partijos pirmininko pavaduotoja, prezidiumo narė.

Du kartus partijos skyriai buvo iškėlę mane kandidate į partijos pirmininkus, tačiau nekandidatavau, nes maniau, kad tuo metu toks sprendimas buvo naudingesnis visai partijai. Šį kartą nutariau dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, nes esu įsitikinusi, kad tikri demokratiški rinkimai bus naudingi ir bręstančiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, ir visai Lietuvos politinei sistemai.

Drauge su vyru užauginome du vaikus, Silviją ir Gediminą, kurie dabar jau patys yra sukūrę šeimas. Turime ir keturis anūkus – Austėją Elžbietą, jau šiek tiek ūgtelėjusį Gediminą Joną bei mažąsias Ievą ir Saulę Mariją. Kiekvieną nuo politinės ir visuomeninės veiklos laisvą minutę stengiuosi praleisti su savo šeima. Ir nėra svarbu, ką veikti, – tiesiog gera būti visiems drauge.