Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai gali tekti keisti pavadinimą į „visų galų meistras“. Įstaigos nuostatus, kuriuose jau dabar prirašyta 14 papildomų gelbėtojų teikiamų paslaugų, ruošiamasi papildyti dar ir ūkio darbais.
Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus nuomone, juos įgyvendinus, suprastėtų pagrindinės įstaigos veiklos efektyvumas.
„Gelbėjimo tarnybos tikslas yra žmonių gyvybės saugumo užtikrinimas paplūdimiuose, maudymvietėse ir kitose masinėse žmonių susibūrimo prie vandens vietose. Tai atsakingas darbas, kuriam turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys ir darbuotojų pasirengimas. Neįsivaizduoju ką bendro turi skęstančiųjų gelbėjimas ir remonto darbai.“
Pasak parlamentaro, soliariumų, saunų nuomų ar ūkinių darbų paslaugas turi teikti tam skirtos įmonės. O Savivaldybės darbuotojai užuot kūrę planus kaip sutaupyti poilsiautojų saugumo sąskaita, geriau didintų skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Pavasarį atliktas veiklos auditas nustatė, kad Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viešas ir vidaus administravimas nebuvo efektyvus. Nebuvo laikomasi Vyriausybės nutarimo, kuriuo į pavojingų darbų sąrašą įtrauktas skęstančiųjų gelbėjimas, nes ne visi gelbėtojai buvo išlaikę egzaminą gelbėtojo pažymėjimui gauti ir nevisi buvo tinkamai informuoti apie jų atsakomybę bei darbo reglamentą.
„Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos pareiga užtikrinti saugų žmonių poilsį prie jūros ir padėti kai poilsiautojus ištinka kitos bėdos. Čia svarbiausia geras gelbėtojų tarnybos darbo organizavimas, griežta vidaus kontrolė ir tinkamas gelbėtojų pasirengimas. Į tai ir siūlau susikoncentruoti savivaldybės sudarytai darbo grupei.“ – sakė E. Jurkevičius.
|
