Šią savaitę baigta platinti pirmoji dvejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija sulaukė didžiausio investuotojų susidomėjimo nuo 2009 metų gegužės, kai buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas.

Praėjusių metų gruodžio viduryje Finansų ministerija pasiūlė investuotojams naujovę – dvigubai ilgesnės trukmės taupymo lakštų už 2,9 proc. metines palūkanas. Per tris savaites investuotojai įsigijo šių Vyriausybės vertybinių popierių už 8,9 mln. litų – tai kol kas didžiausia per pastaruosius trejus metus išplatinta taupymo lakštų emisija.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo išplatinta ir iki šiol didžiausia – 3,9 mln. litų – vienų metų trukmės taupymo lakštų trukmės emisija. Iš viso 2011 metais investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 26,6 mln. litų arba daugiau nei 2009 ir 2010 metais kartu sudėjus.

Augantis investuotojų susidomėjimas taupymo lakštais rodo ir pasitikėjimą šalies Vyriausybe ir šios investavimo priemonės, kaip indėlių alternatyvos, patrauklumą. Savo ruožtu Finansų ministerija atsižvelgia į investuotojų poreikius ir peržiūri taupymo lakštų sąlygas dėl trukmės, palūkanų dydžio ar kitų kriterijų.

Keletas faktų:

Taupymo lakštai – gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirti Vyriausybės vertybiniai popieriai. Jų galima įsigyti internetu www.vtl.lt arba Lietuvos pašto skyriuose.
Taupymo lakštų palūkanos sudaromos atsižvelgus į rinkos dėsnius – atitinkamos trukmės Lietuvoje veikiančių bankų indėlių ir aukcione platinamų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normas
Ateityje bus platinamos ir vienų, ir dvejų metų taupymo lakštų emisijos

Kaimo reikalai

KAIMO GYVENTOJAI GALĖS PASIKEISTI ŠIFERINIUS STOGUS

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pasirašė įsakymą, kuriame nustatytos asbestinių stogų dangos keitimo taisyklės. Programoje tam skirta 60 mln. Lt, didžiausia parama vienam projektui – 10 000 litų, tačiau bus kompensuojama 50 proc. dangos keitimo projekto vertės. Parama bus teikiama kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimui – ne ūkiniams pastatams.

Parama bus teikiama tik fiziniams asmenims, kurie ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 000 gyventojų. Jeigu bus surinkta daugiau paraiškų, nei už skirtą 60 mln. Lt sumą, bus atliekamas pirmumo vertinimas.

Keletas faktų:

Paraiškų surinkimas pradedamas 2012 m. sausio 16 d. ir truks iki kovo 30 d.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos tos išlaidos, kurios pareiškėjo padarytos įgyvendinant projektą, ne anksčiau kaip po paramos paraiškos pateikimo datos.

Energetika

REKORDINIAI METAI „KLAIPĖDOS NAFTAI“

Valstybės kontroliuojama naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ pernai, preliminariais duomenimis, gavo 142,1 mln. litų pajamų, arba 15 proc. daugiau nei 2010-aisiais, kai jos siekė 123,3 mln. litų.

„Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis: „Tai puikūs duomenys. Tai yra įmonės rekordas, ir parodo, kad kryptingas darbas be tarpininkų, veiklos skaidrinimas valstybinėje įmonėje duoda apčiuopiamų rezultatų“.

Pernai lapkritį „Klaipėdos nafta“ pasirašė naują ilgalaikę sutartį su didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrove „Orlen Lietuva“ dėl naftos produktų krovos. Sutartis galios iki 2024 metų pabaigos, dėl jos įmonės derėjosi daugiau nei vienerius metus.

Keletas faktų:

Valstybei priklauso 70,63 proc., koncernui „Achemos grupė“ - 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų
„Klaipėdos naftos" akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Susisiekimas

LIETUVOS ORO UOSTUOSE – REKORDINIS KELEIVIŲ SKAIČIUS, VILNIAUS ORO UOSTAS – SPARČIAUSIAI AUGĘS EUROPOJE 2011 M.

2011-ieji Lietuvos tarptautiniams oro uostams buvo patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją, pralenkę ir prieškrizinių 2008 m. rezultatus. Praėjusiais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m.

Per metus 25 proc. daugiau keleivių aptarnavęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas praėjusių metų pabaigoje tapo sparčiausiai augančiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas 2011 m. spalio mėnesį užėmė pirmą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų tarybos vertinamų 170-ties Europos oro uostų. Vien gruodžio mėnesį sostinės oro uoste keleivių padaugėjo 66 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Tiesioginiais skrydžiais atvykti į Lietuvą ir keliauti iš Lietuvos šiuo metu yra didesnės galimybės nei bet kada Lietuvos aviacijos istorijoje. Žiemos sezono metu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdo 19 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai galima pasiekti 40 Europos oro uostų“.

Keletas faktų:

Praėjusiais metais tarptautiniai Vilniaus oro uostas aptarnavo 1712,5 tūkst., Kauno oro uostas – 872,6 tūkst., Palangos oro uostas – 111,1 tūkst. keleivių.
Lyginant aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių padaugėjo Tarptautiniame Kauno oro uoste. 2011 m. šiame oro uoste sulaukta 872,6 tūkst., 2008 m. – 408 tūkst. keleivių.
Geriausiais iki praėjusiųjų metų Lietuvos istorijoje 2008 m. trijuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta 2,55 mln. keleivių.

Užsienio politika

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ R. JUKNEVIČIENĖ JAV SUSITIKO SU ŠIOS ŠALIES GYNYBOS SEKRETORIUMI

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išlieka pagrindiniu saugumo ir stabilumo garantu Europoje ir ypač Baltijos regione, trečiadienį Vašingtone pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitikusi su JAV gynybos sekretoriumi Leonu Edwardu Panetta. Ministrai sutarė, kad JAV lieka įsipareigojusi Baltijos šalių saugumui ir toliau mūsų regione ketina aktyviai dalyvauti pratybose, remti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei prisidėti prie gynybos planavimo.

„Partnerystė su JAV gynybos srityje yra fundamentas mūsų valstybingumui“,– teigė R. Juknevičienė.

Gynybos ministrai aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą, kuris įvyks šių metų gegužės mėn. Čikagoje. Pasak krašto apsaugos ministrės, šiame susitikime turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys kolektyvinei gynybai, taip pat pabrėžiama branduolinio atgrasymo svarba.

R. Juknevičienė su JAV gynybos sekretoriumi kalbėjo apie NATO oro policijos misiją bei dėkojo JAV už politinę paramą siekiant nuolatinės misijos Baltijos šalyse. Jos teigimu, Baltijos šalys deda visas pastangas, kad ši misija taptų kuo patrauklesnė sąjungininkams. „Oro policijos misija yra labai efektyvi”, – teigė L.E. Panetta.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad energetinio saugumo didinimas yra NATO darbotvarkės dalis ir JAV tolimesnis dalyvavimas Lietuvoje įsteigto Energetinio saugumo centro veikloje būtų ypatingai svarbus. „Tikimės, kad šiais metais šis centras taps akredituotu NATO centru“, – sakė R. Juknevičienė.

Krašto apsaugos ministrė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė siekia stiprinti saugumą regione glaudžiai bendradarbiaudama su Šiaurės šalimis ir skatindama Baltijos šalių gynybos integraciją. „Tokių strateginių partnerių kaip JAV parama šiems procesams ypatingai reikšminga“, – kalbėjo ministrė.

Taip pat buvo aptarta NATO tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų operacija Afganistane. JAV gynybos sekretorius pažymėjo, kad šioje šalyje vyksta atsakomybės perdavimo procesas, kurio metu atsakomybė už Afganistano saugumą perduodama vietinėms saugumo pajėgoms. L. E. Panetta dėkojo už Lietuvos indėlį operacijoje Afganistane, nepaisant finansinių sunkumų.

Keletas faktų:

Oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta 2004 m. kovo 29 d., Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus NATO narėmis. Oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose.
Lietuva siekia, kad praėjusiais metais Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras taptų akredituotu NATO kompetencijos centru. Siekiama, kad energetinis saugumas taptų svarbesne NATO darbotvarkės dalimi, o Lietuva galėtų specializuotis šioje srityje.

MPT Spaudos tarnyba

Tel.: (8 5 ) 2663746, 2663747 Faks. (8 5) 2663745 El. paštas kasp@lrv.lt

Jeigu norite užsisakyti naujienlaiškį, siųskite el. laišką adresu kasp@lrv.ltarba galite jį užsiprenumeruoti Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt (naujienų prenumerata)

Spausdinti