2012 balandžio 6-13

  

 

Premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, jog Visagino atominė elektrinė (VAE) yra būtina įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką, kurios galutinis tikslas yra Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija su žemynine Europos energetine sistema. Premjeras pažymi, jog ši politika vykdoma vadovaujantis Europos Sąjungos energetikos strategija ir padedant europinėms institucijoms.

 
Premjeras Andrius Kubilius: „Viešai išsakomos klaidinančios nuomonės esą VAE pririša prie Rusijos tinklų rezervinių galių, neatitinka ekspertų vertinimų ir ignoruoja esminius Europos Sąjungos energetikos strategijos sprendimus, kuriuos nuosekliai įgyvendina Lietuvos Vyriausybė“.

 
VAE direktorius Rimantas Vaitkus: „VAE yra būtina, norint atskirti Baltijos šalių energetikos sistemas nuo Rusijos ir sėkmingai sinchronizuoti sistemą su Europos tinklu. Viena iš būtinų energetinio prisijungimo prie Europos sąlygų yra savi elektros generacijos pajėgumai. Tai reiškia, kad be pakankamų pajėgumų, kurie planuojami VAE, jokia Lietuvos elektros sistemos integracija su Europa yra neįmanoma. O tikros ar vaizduojamos baimės apie tariamą priklausomybę nuo Rusijos rezervinių galių neturi jokio realaus pagrindo. VAE yra regioninis projektas. Ekspertai yra labai tiksliai paskaičiavę numatomo VAE reaktoriaus veikimui reikalingas rezervines galias, kurias užtikrins esamos Baltijos šalyse ir prieinamos per jungtis su Skandinavija ir Lenkija rezervinės galios“.

Šiemet Europos Komisija iš EVT gavo mandatą pradėti derybas su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizavimo su europine sistema. Šis sprendimas pasiektas Lietuvos diplomatų dėka. „Tai reiškia, kad sinchronizacijos su europine sistema siekia ne vien tik Lietuva – atsakomybę taip pat prisiima ir Europos Sąjunga. Tai yra milžiniškas pasiekimas nuo 2008-ųjų metų, kuris iš esmės keičia situaciją: energetinė nepriklausomybė su ES pagalba darosi realiai pasiekiama“, – kalbėjo A. Kubilius.

 

 

Norvegija tampa labai svarbia partnere, padedančia Lietuvai įgyvendinti strateginius energetikos projektus. Tai

buvo konstatuota dvišaliuose susitikimuose Osle, kur su darbo vizitu vyko energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Norvegijos naftos ir energetikos ministras Ola Borten Moe teigė visokeriopai remiąs mūsų šalies siekį turėti alternatyvų dujų tiekimą ir kurti dujų rinką. Tai visiškai atitinka europinę energetinę politiką – Europa, kaip ir Lietuva, ieško galimybių dujas pirkti iš kuo įvairesnių tiekėjų. O tam reikalinga nauja dujų tiekimo infrastruktūra. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ir bus tokios infrastruktūros dalis. Laivą-saugyklą Lietuvos terminalui stato Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, su kuria sutartis pasirašyta šių metų kovo 2 d.

 

Susitikime su didžiausios pasaulyje elektros biržos „Nord Pool Spot“ vadovu Mikaelu Lundinu buvo aptarti Lietuvos žingsniai integruojantis į Šiaurės Europos elektros rinką. Šioje biržoje prekiauja 350 kompanijų iš 20 šalių, per metus parduodama 316 teravatvalandžių elektros energijos. „Nord Pool Spot“ prekybos zona Lietuvoje bus įsteigta jau šių metų birželį.

 

Jau beveik ketvirtadalis visų verslo patikrinimų atliekama naudojant žymiai paprastesnę verslui formą – kontrolinius klausimynus. Kontrolinių klausimynų taikymas gerina verslo sąlygas, nes verslininkai turi galimybę žinoti reikalavimų turinį, taip pat kurie reikalavimai yra esminiai ir už kurių nesilaikymą gali būti nubausti. Šią reformą inicijavo Ūkio ir Teisingumo ministerijos.

 

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „Jei anksčiau verslo tikrintojai turėjo kelių šimtų puslapių bylą, kurioje būdavo surašyti reikalavimai verslo atstovams, šiandien tikrintojams iškelta labai konkreti užduotis – parengti kontrolinius klausimynus, atsirinkti esminius reikalavimus, būtinus, kad verslas galėtų saugiai veikti. Mūsų tikslas ambicingas – iki š. m. spalio 1 d. pasiekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. visų patikrinimų būtų atliekama pagal kontrolinius klausimynus. Šie kontroliniai klausimynai bus taikomi devynių didžiausių šalies verslo priežiūros institucijų, atliekančių 76 proc. visų patikrinimų, veikloje.“

 

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius: „Klausimynai leidžia verslininkui geriau suvokti teisės aktų reikalavimų esmę, nustatyti, kas tikrai svarbiausia šiuose reikalavimuos. Inspektorius gali koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nešvaistyti laiko nereikšmingiems dalykams. Tai užtikrina susikalbėjimą, o dar svarbiau – verslo priežiūros tikslų geresnį pasiekimą“.

 

 

Artimiausiu metu visoje Lietuvoje bus pradėtos modernizuoti socialinių paslaugų įstaigos, kurios globoja senyvo amžiaus, negalią turinčius žmones ir be tėvų globos likusius vaikučius. Taip pat skatinamas ir socialines paslaugas teikiančių naujo tipo įstaigų – nedidelių ir jaukių grupinio gyvenimo namų, kuriuose gyventų žmonės su negalia – steigimas. Tam skirta dar daugiau Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

 

Naujoms socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms statyti ir esamoms modernizuoti 2011-2015 metais numatyta skirti 148 mln. litų, kurių didžioji dalis – 126 mln. litų – yra ES struktūrinių fondų lėšos.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Tai yra dar vienas svarbus žingsnis rūpinantis globos namuose gyvenančiais negalią turinčiais žmonėmis, likimo nuskriaustais vaikais ir senjorais. Mūsų tikslas yra padėti čia gyvenantiems žmonėms, pagerinant jų gyvenimo sąlygas, palengvinant buitį, sukuriant komfortišką ir orią gyvenimo aplinką, ko šiandien daugelyje Lietuvoje veikiančių globos namų stinga“.

 

MPT Spaudos tarnyba

Tel.: 8 706 63746, 8 706 63747 Faks.: 8 706 63745 El. paštas: kasp@lrv.lt

Naujienlaiškį galite užsiprenumeruoti interneto svetainės www.lrv.lt skiltyje „Vyriausybės naujienlaiškis“