2011 spalio 28 – lapkričio 4

 

 „Energetinėms saloms“ Europos Komisija  žada virš 9 mlrd. eurų

Europos Komisija (EK) pateikė planą, pagal kurį „energetinių salų“ integravimui į ES ir Europos energetikos tinklų gerinimui 2014–2020 metais planuoja skirti virš 9 mlrd. eurų. Numatoma galimybė finansuoti ir pačius darbus - anksčiau EK daugiausia finansuodavo galimybių studijas.

Energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas: „Lietuvai ir visoms Baltijos šalims siekiant panaikinti savo energetinę izoliaciją ir todėl vienu metu įgyvendinant tiek daug strateginių energetikos projektų, šis Europos Komisijos planas yra ypač džiugi žinia. Iš esmės tai atkartoja Europos ekonomikos atgaivinimo planą, pagal kurį parama buvo skirta Lietuvos–Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“. Tačiau šiuo atveju siūloma sukurti nuolatinį ES paramos mechanizmą energetikos infrastruktūros projektams įgyvendinti.“

Plane numatyta parama keliasdešimt kartų viršija dabar transeuropinių energetikos tinklų plėtrai skiriamas ES lėšas, kurios 2007–2013 metais buvo 155 mln. eurų. Iš ES lėšų būtų galima finansuoti iki 80 procentų projekto vertės, o likusią 20 procentų dalį dengti projektus įgyvendinančių įmonių lėšomis. Europos Komisijos siūlymuose tarp prioritetinių ES lėšų investavimo sričių yra išskirtas Baltijos energijos rinkos jungčių planas. Realu, kad ES finansinę paramą gaus Lietuvos–Lenkijos dujų jungties, Lietuvos–Lenkijos elektros jungties („LitPol Link“) bei antrosios Lietuvos–Lenkijos elektros jungties, kuri leistų sinchroniškai prisijungti prie ES tinklų, projektai.

 

Lapkričio 1 dieną įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, duosiančios realią naudą visiems šilumos vartotojams jau šio šildymo sezono metu. Mažės šilumos kaina, bus dar griežčiau reglamentuojama monopolistinių šilumos tiekėjų veikla, išspręstos šilumos punktų valdymo problemos, be to, vartotojai galės pasirinkti, kiek šilumos pirkti iš šilumos tiekėjo.

Mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Bus aiškiai išskirta, kiek kainuoja šildymo paslauga ir kiek mokama už šilumos punkto priežiūrą. Dėl to sumažės ir bendra mokesčių našta. Šiuo metu į šilumos kainą įtraukiamas punkto priežiūros mokestis yra maždaug 2 ct. už 1 kWh., kas sudaro beveik 8 proc. visos sąskaitos sumos. Gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio (ct. už kv. metrą) mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Gyventojai galės pasirinkti namo šilumos įrenginių darbo režimą (šildymo intensyvumą) per savo namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, t.y. gyventojai pirks tik tiek šilumos, kiek jiems reikia, o ne tiek, kiek nustato šilumos tiekėjas. Tai leis gerokai sumažinti išlaidas už šilumą.

 

Ūkio ir Teisingumo ministerijų iniciatyva nuo šių metų gruodžio 1 dienos smulkaus verslo priežiūrai bus naudojami kontroliniai klausimynai. Klausimyno pagalba bus suvienodinta įmonių tikrinimo procedūra, o verslininkai konkrečiai žinos pagal kokius kriterijus bus tikrinama jo įmonė ir galės tam pasirengti.

Kontroliniai klausimynai bus sudaryti iš aiškių konkrečių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti „taip“ arba „ne“ Kontroliniai klausimynų pagalba verslininkai tiksliai žinos, ką tikrins verslo priežiūros inspektoriai, nes ši informacija bus skelbiami viešai. Verslininkai nebus baudžiami už pažeidimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus.

Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) pranešime apie žmogaus socialinę raidą, kasmet vertinančiame šalių pažangą, Lietuva užima 40 vietą, t. y. yra net 4 pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais. Pirmą kartą nuo 1995-ųjų patekome į šalių, pasiekusių itin aukštą valstybių išsivystymo lygį pagal Žmogaus raidos indeksą, kategoriją ir aplenkėme tokias šalis kaip Portugaliją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.

Pirmasis JTVP parengtas pranešimas apie žmogaus socialinę raidą buvo pristatytas 1990 m. siekiant vienintelio tikslo, – kad žmonės vėl atsidurtų plėtros proceso centre. Šių metų pranešime skaičiuojamas 187 valstybių Žmogaus socialinės raidos indeksas. Pranešime akcentuojama ne tik ekonominė vertė ir svarba, daranti įtaką šalies sėkmei ar žmogaus gerovei, tačiau atsižvelgiama ir į žmogaus sąlygas į sveiką gyvenseną, išsilavinimą bei laisvę panaudoti žinias ir talentus geresnei ateičiai kurti. Šių metų šalių sąrašo pirmoje vietoje - Norvegija. Antra vieta atiteko Australijai, trečia - Olandijai. Jungtinės Amerikos Valstijos užima 4 vietą; Rusija - 66 (viena pozicija žemiau nei praėjusiais metais).

Europos Komisija pranešė, jog Lietuva pirmauja pagal ES fondų išmokėtų lėšų dalį. Pagal Lietuvos 2007–2013 metų struktūrinės paramos veiksmų programas įgyvendinamiems ir įgyvendintiems projektams nuo 2007-ųjų iki dabar jau išmokėta daugiau kaip 10 mlrd. litų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Tai sudaro apie 39 procentus visų Lietuvai numatytų lėšų. Lėšos investuotos ne tik į verslo plėtros projektus ir kelių infrastruktūrą, bet ir į mokyklų, ligoninių ir kitų viešosios paskirties pastatų renovaciją, miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymą, užimtumo rėmimo, kvalifikacijos tobulinimo, socialinės integracijos programas visuose regionuose.

Įgyvendinant projektus, jau daugiau kaip 100 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems grėsė nedarbas, dalyvavo remiamose įdarbinimo programose. 23 tūkst. bedarbių įgijo profesinę kvalifikaciją, apmokyta beveik 10 tūkst. socialinę riziką, specialius poreikius ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų. Daugiau kaip 1 100 įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijomis, dar apie 1 tūkst. įmonių pasinaudojo lengvatinėmis paskolomis. Nutiesta naujų ir rekonstruota daugiau kaip 1 100 km kelių, energijos taupymo požiūriu atnaujinta 410 viešosios paskirties (mokyklų, darželių ligoninių) pastatų, 63 miesteliai ir kaimai prijungti prie plačiajuosčio tinklo, vykdoma virš 200 projektų, skirtų miestų ir miestelių viešųjų erdvių atnaujinimui, sutvarkymui.