ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
Apie mus Programinės nuostatos Vyriausybė Bendruomenės Naujienos Savaitės žinios
Savaitės žinios
Dokumentai Leidiniai Kontaktai

2011 spalio 21-28

Titulinis  Savaitės žinios   2011 spalio 21-28
 
SAVAITĖS ŽINIŲ
 
 TOP 5
 
 
ENERGETIKA
 
2014 m. bus galutinai atskirtos dujų ūkio veiklos
 
Energetikos ministerijai pavyko sutarti su Vokietijos koncernu "E.ON Ruhrgas" ir Europos komisija dėl dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" veiklų išskaidymo ir pertvarkos plano. „Lietuvos dujų“ veiklų ir nuosavybės atskyrimas turi būti baigtas lygiai po trejų metų – 2014 m. spalio 31 d. Galutinei dujų ūkio veiklų atskyrimo datai penktadienį posėdyje pritarė ir Vyriausybė. „Gazprom“ derybas ignoravo.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Tai, kad pavyko suderinti planą su Vokietijos koncernu "E.ON Ruhrgas" ir Europos komisija – laikome didžiuliu proveržiu. Apsispręsta dėl labai konkrečių terminų. „Gazprom“ kol kas derybose nedalyvavo.  Jei .„Gazprom“ atsisakytų įgyvendinti bendrovės veiklų atskyrimo planą, jis išsaugotų savo nuosavybę įmonėje, tačiau kaip ES trečiojo energetikos paketo neatitinkantis akcininkas prarastų balsavimo teisę strateginiais klausimais.“
KELETAS FAKTŲ:
 
  • „E.ON Ruhrgas international" valdo 38.9 proc. akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, „Gazprom“ – 37.1 proc., Valstybės turto fondas – 17.7 proc., smulkieji akcininkai – 6.3 proc.
  • įgyvendinant III-ąjį energetikos paketą, visos šalys narės privalėjo naujos dujų direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę iki šių etų. kovo 3 d. Lietuva šį reikalavimą  įgyvendino 2011 m. birželio 30 d.
  • Neįgyvendinus šių direktyvų, iš esmės būtų apribota naujų gamtinių dujų rinkos dalyvių, t. y. naujų dujų tiekėjų patekimas į Lietuvos dujų rinką, todėl Lietuvai galėtų būti pritaikytos atitinkamos sankcijos bei prievolė kompensuoti tiekėjams jų patirtus nuostolius.
  • Priežastis, kodėl brangiai mokame už dujas yra ta, kad neturime alternatyvaus tiekimo ir gyvename monopolinio dujų tiekimo sąlygomis, kai nėra jokios konkurencijos. Būtent dėl konkurencijos tiekime nebuvimo dujų kainos Lietuvai kilo nuolat. ES būtent todėl ir sukūrė Trečiąjį energetikos paketą, kad energetikoje būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija.
  • Lietuva, skirtingai nei Latvija ar Estija, neturi išimties įgyvendinant šią direktyvą. Tuo metu valdžioje buvę socialdemokratai nusprendė įgyvendinant šią direktyvą išimties neprašyti.
 
VALSTYBĖS BIUDŽETAS
 
Vyriausybė 2012 metais nenumato jokių naujų mokesčių, nuo sausio 1 d. bus atstatytos senatvės pensijos, Lietuvą pasieks rekordinė ES parama
Praėjusią savaitę Seime pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurio deficitas siekia vos 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šią savaitę biudžeto svarstymas persikėlė į komitetus.  Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.
 
KELETAS FAKTŲ:
 
  • 2009 m. turėtą 9,5 proc. BVP deficitą (tuo metu grėsė keliolikos procentų BVP deficitas) Vyriausybei pavyko palaipsniui sumažinti iki 2,8 proc. BVP, tai reiškia, kad valstybės įsiskolinimo lygis yra stabilizuotas.
  • Nuo kitų metų sausio 1 d. numatyta atstatyti visas, buvusias laikinai sumažintas, Valstybinio socialinio draudimo pensijas, numatoma grąžinti nepriemokas 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams. Tam skirta dar 260 mln. Litų.
  • Vyriausybė dar vieneriems metams siūlo pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamiems  vaistams ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.
  • 2012 m. Lietuvą pasieks rekordinė ES parama per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį.
 
KOVA SU ŠEŠĖLIU
 
Kasos aparatų įvedimas duoda apčiuopiamą naudą kovoje su šešėliu
Nuo 2012 metų gegužės 1 d.  kasos aparatai bus privalomi visiems prekybininkams, dirbantiems dengtose turgavietėse. Šiuo metu kasos aparatai privalomi tik dengtose prekyvietėse, kur prekiaujama maisto produktais.
 
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Apskaita turi būti suvienodinta. Kuo skiriasi smulkus verslininkas išsinuomojęs patalpas savo mažai parduotuvei kur nors mieste ir toks pats verslininkas išsinuomojęs prekybinę vietą Gariūnų turgavietėje? Kodėl vienas už parduotas prekes sąžiningai moka PVM, o kitas nemoka? Kasos aparatų įvedimas – kovos su šešėliu dalis. Daroma viskas, kad liktų kuo mažiau landų „šešėliniam“ verslui ir tai duoda apčiuopiamą naudą.“
 
KELETAS FAKTŲ:
 
  • VMI tyrimas atskleidė „šešėlio“ mąstą turguose (VMI stebėjo, kaip keitėsi prekybos tendencijos 79 turgavietėse visoje šalyje) – šių metų liepą turgavietėse pasiekta apyvarta tris kartus didesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį, kai kasos aparatų nebuvo. 2010 m. liepą 100 stebėtų asmenų prekyvietėse apskaitė apie 770 tūkst. Litų apyvartą, o šiemet liepą – 988 tūkst. Litų, t. y. 28% daugiau, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija. Kai kuriuose turguose oficiali prekyba suklestėjo. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities turgavietėse pardavimai išaugo net 62 proc. Kai kurių mokesčių inspektorių stebėtų prekiautojų oficialios pajamos išaugo kone dvigubai.
  • „Žinių radijo“ paskelbta apklausa liudija, kad Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus visose dengtose turgavietėse pritaria beveik 80 proc. gyventojų.
  • Dalyvaudami „šešėlyje“ Jūs remiate konkretų žmogų, „verslininką“ ar įmonę, bet tuo pačiu skurdinate kitus gyventojus, taip pat – ir patys save. Dalyvavimas „šešėlinėje“ veikloje nėra protesto prieš valdžią forma – tai protesto prieš kitus Lietuvos žmones ir prieš patį save forma.
 
 
 
SENATVĖS PENSIJOS
 
Siūlomos palankesnes sąlygos kaupti privačias pensijas
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams sudaryti kur kas palankesnes sąlygas, lyginant su dabartinėmis, kaupti pensiją senatvei privačiuose pensijų kaupimo fonduose, todėl jie yra teikiami svarstyti Seimui.
 KELETAS FAKTŲ:
 
  • Išėjus į išankstinę pensiją bus galima gauti pasirinktame pensijų fonde sukauptą išmoką.  Šiuo metu žmogus, norintis gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų, turi būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
  • Bus paprasčiau pereiti iš vienos pensijų kaupimo bendrovės į kitą. Šiuo metu tai galima daryti tik praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo.
  • Žmogaus sukauptą turtą fonde bus galima naudoti tik investavimui, siekiant sukaupti kuo didesnę pensiją, o ne dengiant bendrovės ar gyventojų įsiskolinimus.
  • Siūloma drausti nukreipti išieškojimą į pensinių fondų dalyvių turtą.
  • Siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų, pervedamų į privačius pensijų kaupimo fondus, ir sukaupto turto juose, palaipsniui ir visiškai atsisakant. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatymo nustatyti maksimalūs atskaitymų dydžiai yra ne daugiau kaip 10 proc. nuo dalyvio vardu pervedamos įmokos į pensijų fondą.
     
 

SOCIALINĖS IŠMOKOS
 
Parama atiteks tiems, kam jos labiausiai reikia
Vyriausybė siūlo nuo kitų metų pertvarkyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo sistemą,  išgryninant socialinės piniginės paramos teikimą, padarant jį skaidresniu ir tikslingesniu, kad parama atitektų tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga ir minėtos paramos gavėjus paskatinant dirbti, nesitenkinant vien gaunama parama. Šioms pataisoms turės pritarti Seimas. http://www.socmin.lt/index.php?-890745669
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, todėl neretai parama atitenka tiems, kurie neturėtų jos gauti, taip nuskriaudžiami tie, kurioms paramos tikrai reikia. Todėl siūlome griežčiau apibrėžti socialinės paramos teikimo sąlygas ir suteikti daugiau galių savivaldybėms, teikiant socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.“
 
KELETAS FAKTŲ:
 
  • Siekiant skatinti įsidarbinimą – siūloma skirti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus ilgalaikiams bedarbiams.
  • Nepasiturintiems gyventojams nebereikėtų būti pusę metų registruotiems darbo biržoje, kad galėtų pretenduoti į socialinę paramą.
  • Į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas galėtų pretenduoti ir būstą nuomojantys asmenys. Tai didelė pagalba ypač jaunoms šeimoms, dar neturinčioms nuosavo būsto.
     
 
 
Parengė Estela Zinevičienė, Vaiva Sapetkaitė