2011 lapkričio 11-18

 

 

Vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis laiku imtis priemonių užtikrinti šalies finansų stabilumą ir siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas, atsižvelgdama į Lietuvos banko išvadas ir siūlymą bei visuomenės interesus, Vyriausybė nutarė paimti visuomenės poreikiams banko Snoras akcijas. Sprendimas priimtas įvertinus banko Snoras finansinę būklę ir remiantis Lietuvos banko išvada, kurioje konstatuota iškilusi grėsmė, kad banko Snoras turtas gali būti mažesnis nei jo įsipareigojimai.

Įvertinus pateiktą Lietuvos banko informaciją ir įsitikinus, kad kitos įstatymuose numatytos priemonės yra nepakankamos banko Snoras finansų būklei stabilizuoti, nutarta, jog banko AB Snoras 100 proc. akcijų paėmimas visuomenės poreikiams yra vienintelis veiksmingas būdas apginti indėlininkų turtinius interesus ir sumažinti galimas valstybės išlaidas. Priimant sprendimą įvertinti ir Lietuvos banko pateikti duomenys apie reikšmingų sumų judėjimą iš banko sąskaitų.

Norime priminti, kad visi indėliai iki 100 000 eurų yra drausti, kaip tai numato Europos Sąjungoje galiojanti tvarka.

 

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Komercinis bankas „Snoras“ buvo perimtas valstybės žinion siekiant mažiausiomis biudžeto sąnaudomis apsaugoti banko indėlininkus ir visą šalies bankų sistemą. Tam pasitarnaus ir Seime priimtos įstatymo pataisos, kurios leis išskaidyti banką. Perėmimu valstybės žinion siekiama kuo greičiau pertvarkyti banką - į taip vadinamą gerą banką bus perkelti indėliai ir geri aktyvai, ir tokiu būdu būtų sudaryta galimybė minimalioms mokesčių mokėtojų lėšų sąnaudoms apsaugoti ir apdraustus indėlius ir indėlininkus, ir apsaugoti visą bankų sistemą“.

 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: „Mano prognozėmis, bankui rytoj (ketvirtadienį) būtų pritrūkę lėšų vykdyti elementarias bankines operacijas. Pagrindinė problema yra susijusi su neatsakinga ir rizikinga bankine veikla ir su visa atsakomybe galėčiau pridėti, kad galimai nusikalstama bankine veikla. Mes pamatėme skylę banko turte – daugiau 1 mlrd. Lt vertės vertybinių popierių, kuriuos bankas vaizdavo turįs“.

 

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Imdamasi tokių veiksmų Vyriausybė siekė apginti indėlininkų turtinius interesus ir išvengti banko bankroto, kurio atveju reikėtų tuoj pat išmokėti išmokas už draustus indėlius, o tą padaryti reikėtų visų mokesčių mokėtojų sąskaita“.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Visiškai palaikau Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmus perimant „Snoro“ akcijas valstybės reikmėms. Pirmiausiai noriu paminėti, kad šie veiksmai buvo atlikti operatyviai, laiku ir buvo būtini. Tai pigiausias būdas, kaip valstybė galėjo apsaugoti bankų sistemą ir Lietuvos žmonių nuosavybę. Šis veiksmas padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš bankinę sistemą ir žmonių interesus“.

 

Lietuva geriausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių narių panaudoja ES struktūrinių fondų lėšas ir šioje srityje lenkia visą Europą.

 

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Džiaugiuosi, kad Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau nepaisant jau esamų rezultatų, dar yra daug erdvės tolesniam aktyviam darbui – negalime sustoti, turime siekti kuo sparčiau įsisavinti ES lėšas ir efektyviai pasinaudoti šiomis injekcijomis į Lietuvos ekonomiką, infrastruktūrą ir daugelį kitų sričių, gerinant gyvenimo kokybę mūsų šalyje“.

Šaltinis: J. M. Barroso Europos Komisijai skaitytas pranešimas, 2011 m. spalio 23 d.

 

*Iš 2007-2013 m. ES biudžeto kiekvienai valstybei narei išmokėta procentinė visų asignavimų dalis, įskaitant kiekvienai valstybei narei skirtus avansinius mokėjimus, kurie sudaro nuo 7,5 proc. iki 11 proc.

 

 

Europos Komisija prognozuoja, kad kitais metais sparčiausiai Europos Sąjungoje augs Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) – 3,4 proc, 2013 m. prognozuojamas 3,8 proc. augimas. Šiais metais Lietuva yra antra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, ją lenkia tik Estija. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., Estijos - 8,4 proc. 

Parengta pagal Europos Komisijos duomenis

 

Vyriausybė, siekdama užtikrinti periodinių leidinių pristatymą kaimo vietovėse gyvenantiems prenumeratoriams, kompensuos laikraščių platintojų patiriamus nuostolius. Vyriausybė taip pat siūlo naują laikraščių platinimo modelį, kuris bus aiškesnis ir skaidresnis. Jis taip pat turėtų leisti sumažinti įkainius rajoniniams ir regioniniams leidiniams, pristatant juos kaimo vietovėse.

 

Periodinių leidinių pristatymas kaimo vietovėse kitais metais būtų remiamas iš biudžeto, o nuo 2013-ųjų liberalizavus pašto rinką tokią paslaugą galėtų siūlyti konkursą laimėjusi bendrovė, turinti universalios paslaugų tiekėjos statusą.

 

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Pagal dabar galiojančią tvarką iš Spaudos rėmimo fondo leidėjai gauna dalį lėšų, kad kompensuotų išlaidas, kurios atitenka paštui. Bet mes žinome, kiek nepasitenkinimo kyla dėl to, kad vieni gauna, kiti negauna, treti - negauna, kiek nori. iki galo neaišku, ar tikrai tos lėšos yra tikslingai naudojamos būtent šitai funkcijai - prenumeratos pristatymui kompensuoti".

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Tai yra labai skaidrus mechanizmas, atitinkantis Vyriausybės pozicijas dėl valstybės valdomų įmonių“.

 

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, dalyvaudamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje, kartu su kitų šalių kolegomis sutarė, kad Europos Komisijos pagalbos maisto produktais labiausiai nepasiturintiesiems programa būtų taikoma ir 2012–2013 metais. Europos Komisija anksčiau buvo patvirtinusi, kad kitąmet paramai maistu iš intervencinių atsargų nepasiturintiesiems bus skirta per 6 mln. litų vietoj šiemet skirtų 27 mln. Tačiau priėmus sprendimą programą pratęsti 2012–2013 m. ši paramos suma bus peržiūrėta ir patikslinta.

 

 

 

MPT Spaudos tarnyba

Tel.: (8 5 ) 2663746, 2663747 Faks. (8 5) 2663745 El. paštas kasp@lrv.lt

Jeigu norite užsisakyti naujienlaiškį siųskite el. laišką adresu kasp@lrv.ltarba galite jį užsiprenumeruoti Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt (naujienų prenumerata)