Permainų koalicija sutarė, kad senatvės pensijos senjorams ir negalią turintiems žmonėms nuo 2012 metų pradžios bus atstatomos 100 procentų, kaip ir buvo žadėta anksčiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Labai džiaugiuosi, kad pavyko rasti sutarimą Seime, su koalicijos partneriais dėl to, kad senatvės ir negalią turinčių žmonių pensijos, mokamos iš „Sodros“ biudžeto, būtų atstatytos ne dalinai, o pilnai, visu 100 proc. Vertinu, kad toks kompromisas rastas, įvertinus ne tik sudėtingą ekonominę situaciją ir ekonomines prognozes tokias, kokios yra dabar, bet ir paprasto žmogaus interesus. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad ateityje senjorai gautų didesnes, orias ir europietiškas pensijas, kad galėtų lengviau gyventi, daugiau sau leisti. Tai yra ir vienas svarbiausių jau vykstančios pensijų sistemos reformos tikslų. Jau yra parengti reikiami teisės aktų projektai dėl ilgalaikės pensijų reformos, kurie, tikimės, bus priimti dar pavasarį Seime“.

KELETAS FAKTŲ:

2025 metais vidutinė senatvės pensija turėtų viršyti 1300 litų. Šiuo metu senatvės pensija siekia 748 litus, o kitais metais, pilnai atstačius į buvusį dydį, vidutinė pensija būtų 837 litai.
2011 m. spalio mėnesio „Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo pensijų gavėjų yra 141 941, o invalidumo pensijų gavėjų – 81 479. Iš viso išmokas iš „Sodros“ gauna 223 420 negalią turintys žmonės.

Finansai

„SNORO“ INDĖLININKAMS PRADĖTOS MOKĖTI DRAUDIMO IŠMOKOS

Trečiadienį per SEB banką pradėtos mokėti indėlių draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusioms lėšas banke SNORAS. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ antradienį pervedė SEB bankui išmokoms skirtas lėšas, taip pat bankui pateikė SNORO indėlininkų sąrašą, pagal kurį bus išmokami pinigai indėlininkams – gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms.

Kitoms įmonėms lėšos bus mokamos artimiausiu metu per šiuos bankus: Kauno apskrityje – per Ūkio banką; Klaipėdos – „Danske“ banką, Šiaulių – Šiaulių banką, Panevėžio – „Nordea“ banką, Alytaus ir Marijampolės – "Swedbank“, Telšių ir Utenos apskrityse – DNB banką, Tauragės – Medicinos banką. Draudimo išmokos gyventojams, laikiusiems lėšas „Snore“, bus mokamos tik per SEB banką.

KELETAS FAKTŲ:

Gyventojai ir įmonės, pageidaujantys, kad draudimo išmokos būtų pervestos į jų sąskaitas SEB banke ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, turės pateikti prašymus.
Dėl apdrausto indėlio grąžinimo galima kreiptis per penkerius metus.
Privatiems ir juridiniams asmenims bus kompensuojama 100 proc. indėlio iki 100 tūkst. eurų, t. y. iki 345 280 litų.

Kova su kontrabanda

PAREIGŪNAI UŽKARDĖ ŽALĄ VALSTYBEI UŽ 106 MLN. LITŲ

Paskutinį metų ketvirtį su kontrabanda kovojantys pareigūnai ir valstybės tarnautojai padėjo išaiškinti stambaus masto kontrabandos ir mokesčių slėpimo atvejus ir užkardė žalą valstybei už 106 mln. litų. Tai rekordinė užkardytos žalos suma, lenkianti pirmųjų trijų ketvirčių laikotarpiu pasiektus rezultatus.

Pareigūnai ir valstybės tarnautojai išaiškino vieną didžiausių per pastarąjį dešimtmetį ginkluotų nusikalstamų susivienijimų Lietuvoje – 24 asmenys įtariami kontrabanda ir neteisėtu akcizinių prekių disponavimu. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai išaiškinamas ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kurio pagrindinė nusikalstama veikla – kontrabanda. Dar vienas nuoseklios kovos su šešėliu ir kontrabanda rezultatas – operacija Gariūnuose, kurios metu buvo išaiškinta ir užkardyta keturių nusikalstamų grupių veikla. Byloje įtarimai pareikšti 41 asmeniui.

KELETAS FAKTŲ:

Už išaiškintus kontrabandos atvejus paskatinti 437 pareigūnai ir valstybės tarnautojai.
Iš viso per 2011 metus paskatinti 627 asmenys, užkardę 202 mln. litų žalą valstybei.
Iš viso kovos su kontrabanda ir mokesčių slėpimu skatinimui jau skirta 2 mln. 627 tūkst. litų.

Konkurencingumas

LIETUVOS KONKURENCINGUMAS AUGA

Šiais metais Lietuva pakilo iš 47 vietos į 44 vietą pasaulyje pagal šalies konkurencingumą. Konkurencingumo tyrimą atlieka Pasaulio ekonomikos forumas (PEF). Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33 vieta), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiais metais pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

2011–2012 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą, judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių, moterų užimtumą, interneto spartą, geležinkelių infrastruktūros kokybę, galimybę naudotis internetu mokyklose, kelių kokybę, mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą.

KELETAS FAKTŲ:

Trečius metus lydere išlieka Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2011 m. buvo penkta.
Konkurencingumo tyrime dalyvavo 142 valstybės.
Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.

Susisiekimas

VILNIAUS ORO UOSTAS AUGA SPARČIAUSIAI EUROPOJE

Tarptautinis Vilniaus oro uostas šių metų spalio mėnesį užėmė 1-ąją vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp 170-ties Europos oro uostų. Per tris šių metų rudens mėnesius Vilniaus oro uostas pasiekė vidutinį 48,2 proc. keleivių skaičiaus augimą.

Vilniaus oro uostas tarp lyderių rikiuojasi jau trečią mėnesį iš eilės: rugpjūtį bendroje oro uostų įskaitoje buvo 5-as, rugsėjį – 4-as.

KELETAS FAKTŲ:

Duomenis skelbia Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe).
„ACI Europe“ duomenimis, tarp labiausiai pagal keleivių skaičių augančių oro uostų spalio mėnesį pateko ir Bulgarijos Bourgas oro uostas, pasiekęs 49,7 proc. keleivių skaičiaus didėjimą, Estijos Talino oro uostas su 37 proc. augimu.
Bendras Europos oro uostų augimo tempas spalio mėnesį buvo apie 3,4 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais.

MPT Spaudos tarnyba

Tel.: (8 5 ) 2663746, 2663747 Faks. (8 5) 2663745 El. paštas kasp@lrv.lt

Jeigu norite užsisakyti naujienlaiškį, siųskite el. laišką adresu kasp@lrv.ltarba galite jį užsiprenumeruoti Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt (naujienų prenumerata)

Spausdinti