Nuo 2012 metų didės senatvės ir netekto darbingumo pensijos, motinystės, tėvystės, ligos pašalpų maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų „lubos“ ir kt. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių priklauso daugelio socialinio draudimo išmokų dydis, nuo sausio 1 d. grąžinamos į prieškrizinį lygį – 1488 litus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Minimali motinystės arba tėvystės išmoka padidės kiek daugiau nei šimtu litų - nuo 390 litų iki 496, o taip vadinamosios „lubos“ – beveik 82 litais, tai yra nuo 4680 litų iki 4761 litų. Tuo metu ligos socialinio draudimo pašalpos bei nelaimingų atsitikimų darbe išmokų atveju – nuo 292 iki 372 litų.”

Keletas faktų:

Šiuo metu draudžiamosios pajamos yra maždaug penktadaliu mažesnės – 1170 litų.
Sumažintos draudžiamosios pajamos galiojo 2010-2011 metais.
Nuo 2012 metų maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama per vaiko priežiūros atostogas, negali viršyti 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžių.

Energetika

PRADEDAMA ELEKTROS KABELIO, SUJUNGSIANČIO LIETUVOS IR ŠVEDIJOS ELEKTROS SISTEMAS, GAMYBA

Švedijoje pabaigti tarptautinės elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymai ir pradedama kabelio gamyba. 2014 – 2015 metais kabelis bus tiesiamas Baltijos jūroje. Eksploatacijos pradžia numatoma 2015 metų gruodį. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt” sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas ir techniškai leis integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. Lietuvai bus užtikrinta prekybos elektra su Šiaurės Europa galimybė.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys: „Visus suplanuotus „NordBalt“ darbus vykdome pagal grafiką: paskelbti tarptautiniai konkursai rangos darbams, gauti visi reikiami leidimai, suderinti finansavimo šaltiniai, pasirašyta „NordBalt“ ir „Nord Stream“ sankirtos sutartis, atlikti kabelio bandymai. „NordBalt“ galime vadinti pavyzdiniu energetikos projektu Lietuvoje“.

Keletas faktų:

900 km ilgio kabelis bus gaminamas 15 mėnesių.
Jungtį sudarys nuolatinės srovės aukštos įtampos povandeninis ir požeminis kabeliai ir srovės keitiklių stotys Klaipėdoje ir Nybro (Švedija).
Per devynis šių metų mėnesius į strateginius elektros energetikos projektus – tarptautinę jungtį su Švedija „NordBalt” ir tarptautinę jungtį su Lenkija „LitPol Link” – investuota 92,1 mln. litų.

Ekonomika

VALSTYBĖS ĮMONĖS UŽDIRBO 72 PROC. DAUGIAU

Vyriausybei pristatytoje tarpinėje trijų ketvirčių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaitoje skelbiama, jog valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas šiemet per devynis mėnesius sudarė 326 mln. litų ir buvo maždaug 72 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai. Tuo tarpu pajamos ūgtelėjo 4 proc., t. y. iki 5,1 mlrd. litų. Toks rezultatų gerėjimas stebimas dėl aptariamu laikotarpiu atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio įmonių veiklos efektyvumo. Didžioji dalis pelno teko Susisiekimo ministerijos kontroliuojamoms bendrovėms.

Šią savaitę taip pat buvo pristatytas internetinis puslapis (www.vvi.ukmin.lt), kuriame pateikiama informacija apie VVĮ reformą ir įmones.

Keletas faktų:

AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 9 mėn. uždirbo 157,6 mln. litų grynojo pelno – 42 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2010 metais.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova pasiekė 36,5 mln. tonų. Pagerintas 2010 metų rekordinis rezultatas, kada krova buvo 31 mln. tonų. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas aplenkė konkurentus - jungtinį Talino uostą. Atitinkamai, bendrovės pelnas išaugo 35 proc. Iki 70 mln. litų.
Miškų urėdijų grynasis pelnas per 9 mėn. pasiekė 59 mln. litų. Pelno augimui didžiausią įtaką turėjo beveik trečdaliu šoktelėjusios apvaliosios medienos kainos.
„Lietuvos paštas“ po ketverių metų pertraukos pirmą kartą uždirbo pelno: trečiojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 456 tūkst. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonė patyrė daugiau kaip 4 mln. litų nuostolių.
AB „Lietuvos energija“, centralizavusi administracinę veiklą ir pagerinusi elektrinių darbo koordinavimą, per devynis šių metų mėnesius sutaupė 17 mln. litų, tačiau energetikos sektoriaus įmonių pelningumas sumažėjo dėl išaugusių sąnaudų ir mažesnių veiklos apimčių.

Socialinė apsauga

SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ ATLYGINIMAI DIDĖS 10 PROC.

2012 metais socialinį darbą dirbančiųjų žmonių darbo užmokestis didės vidutiniškai 10 proc. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitais metais didinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų darbuotojų darbo užmokestį.

Vyriausybė pritarė siūlymui 2012 metais didinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinį atlyginimą, didinant minimalų koeficientą 30 proc. Todėl kitais metais, anot ministerijos, biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 procentų.

Keletas faktų:

Atlyginimai didės apie 7,5 tūkst. socialinį darbą dirbančių žmonių – 4,8 tūkst. dirbančiųjų savivaldybių biudžetinėse įstaigose ir 2,7 tūkst. – valstybės įstaigose.
SADM duomenimis, šiuo metu socialinių darbuotojų vidutinis nustatytas tarnybinis atlyginimas yra 1445 litų per mėnesį, socialinių darbuotojų padėjėjų – 1006 litai per mėnesį.

VYRIAUSYBĖ SKIRS KOMPENSACIJAS UŽ TELEVIZIJOS PRIEDĖLIUS

Vyriausybė apsisprendė skirti iki 32 mln. Lt televizijos priedėlių įsigijimui, kurie būtų kompensuojami šeimoms, kuriose pajamos vienam nariui per mėnesį nesiekia 525 litų. Vienai šeimai būtų kompensuojama iki šimto litų. Priedėliai reikalingi norint matyti skaitmeninę televiziją po analoginės išjungimo kitų metų spalį.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Šiuo metu tokių namų ūkių yra 311 tūkst. Maksimalus poreikis lėšų bus apie 32 mln. litų Dalis ūkių jau gali turėti naujesnius televizorius arba reikalingus priedėlius, todėl faktinis lėšų poreikis gali būti mažesnis“.

Šešis mėnesius iki išjungimo ir tris mėnesius po to bus priimami prašymai kompensuoti įsigytus priedėlius. Pinigų administravimą vykdys savivaldybės, kurios kompensacijas pradės dalyti kitų metų gegužę, o baigs – 2013 metų sausio pabaigoje.

Išjungtus analoginę transliaciją, televizorių ekranuose įsigalės raiškesnės spalvos ir kokybiškesnis vaizdas, o atlaisvinti dažniai bus pradėti naudoti naujoms modernioms paslaugoms teikti.

Susisiekimo ministerija skaičiuoja, jog kompensacijas gaus 311 tūkst. jas potencialiai galinčių gauti namų ūkių, dar 4 proc. prireiks lėšų administravimui. Tačiau ministerija priduria, jog tikėtina, jog visos lėšos nebus panaudotos, kadangi bus kompensuojamos tik faktinės išlaidos.

Planuojama, jog nepasiturintys Lietuvos gyventojai galės gauti vienkartines 100 litų kompensacijas už skaitmeninės televizijos priedėlius – kompensaciją gyventojai galės gauti ir už įsigytas antenas ar televizorius, jei jie galės priimti skaitmeninės televizijos signalą.

INFORMACIJA:

Antžeminės analoginės televizijos transliacijas ketinama nutraukti 2012 metų spalio 29 dieną.
Tyrimų bendrovės SIC liepą-rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūri 29 proc. namų ūkių – maždaug 350 tūkst. šeimų.
Skaitmeninę nemokamą televiziją, tyrimo duomenimis, žiūri 11 proc. Lietuvos gyventojų.

MPT Spaudos tarnyba

Tel.: (8 5 ) 2663746, 2663747 Faks. (8 5) 2663745 El. paštas kasp@lrv.lt

Jeigu norite užsisakyti naujienlaiškį, siųskite el. laišką adresu kasp@lrv.ltarba galite jį užsiprenumeruoti Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt (naujienų prenumerata)

Spausdinti